Galutinis baltymų apykaitos sistemos produktas yra karbamidas. Karbamidas sudaro didžiąją dalį azoto junginių, randamų šlapime. Pagrindinė fiziologinė karbamido, tai yra organo, kuriame jis gaminamas, sintezė yra kepenys. Atliekos, susidarančios kepenyse, filtruojamos per inkstus ir pašalinamos iš organizmo su šlapimu. Jei karbamido filtravimo procesas nevyksta pakankamai, padidėja karbamido kiekis kraujyje. Padidėjęs karbamido kiekis sukelia toksinį poveikį organizmui.
Kas yra Karbamidas?
Su maistu gaunamus baltymus virškina plonoji žarna ir skrandis. Per kraują į kepenis patekęs baltymas šiame organe suskaidomas ir paverčiamas amoniaku (NH3) arba atliekomis.
Gautas amoniakas paverčiamas karbamidu, kuris yra mažiau kenksmingas nei amoniakas. Po kepenų karbamidas patenka į kraują. Karbamidas, patekęs į inkstus per kraują, filtruojamas inkstuose ir pašalinamas su šlapimu. Netinkamai savo pareigą atliekantis inkstas sukelia šlapalo sankaupų susidarymą, kurios organizme turi toksinį poveikį.
Kokia turėtų būti karbamido kraujo vertė?
Normaliomis sąlygomis 100 mililitrų kraujo turi būti mažiau nei 50 gramų karbamido. Laboratorinių tyrimų duomenimis, karbamidas yra tarp 10-40 mg/dL, o kraujo karbamido azotas (BUN) yra 5-20 mg/dl. Karbamido reikšmė po šiais skaičiais rodo, kad organizmas nesunaikina reikiamų baltymų arba kad baltymas pasisavinamas nepilnai.
Kokie yra didelio ir mažo karbamido simptomai?
Karbamidas, susidarantis skaidant baltymines medžiagas kepenų organe, negali pasišalinti iš organizmo per inkstus, todėl padidėja šlapalo kiekis. Didelis karbamido kiekis gali būti daugelio ligų simptomas.
Trumpiausias atsakymas į klausimą, kas yra karbamidas kraujyje, kurį nuolat klausia sergantys žmonės, yra atliekos, susidarančios virškinant baltymus. Karbamido testas taip pat vadinamas BUN testu. BUN tyrimai atliekami tiriant kraują, paimtą iš kraujagyslės. Pagal šį skaičių suprantama, ar inkstai ir kepenys tinkamai atlieka savo funkcijas.
Mažas karbamido kiekis kraujyje, nors ir nedažnas, atsiranda dėl netinkamos ir nereguliarios mitybos. Tai gali atsirasti vartojant mažai baltyminio maisto ir daug angliavandenių turinčio maisto.
