Serpil Dokurel – rožinis granatas Specialus
Visų pirma, būtina atskirti šokinėjimo miego metu būsenas nuo tokių situacijų kaip košmarai, vaikščiojimas mieguistas ir košmarai. Būsena, kai sapnuojama (haliucinacija) užmiegant ar tik pabudus, vadinama hipnopompine/hipnagogine haliucinacija. Jis taip pat žinomas kaip košmaras tarp žmonių. Košmarų atveju žmogus iš tikrųjų yra visiškai pabudęs. Paprastai, kai mūsų smegenys užmiega, jos paralyžiuoja mūsų kūną, kad neleistų mums elgtis pagal savo svajones. Kartais, priešingai, smegenys paralyžiuoja mūsų kūną prieš miegą, o mums budint atsiranda laikinas paralyžius, nes prieš užmiegant mūsų raumenims neleidžiama pajudėti. Tai yra košmaro priežastis ir priežastis, kodėl negalime veikti košmare. Košmarai dažniausiai atsiranda tada, kai žmogus patiria stresinę situaciją.
Tai gali būti įtempto gyvenimo simptomas.
Miego šokinėjimas atsiranda dėl to, kad mūsų smegenys užmiegant siunčia staigius trumpalaikius elektrinius impulsus į mūsų raumenis, ir tai gali pasireikšti įvairiais būdais. Tai vadinama parasomnija. Gali būti tam tikros kūno dalies susitraukimai, kritimo jausmas, verksmo jausmas, nuostabos jausmas. Toks atsiradimas vadinamas hipniniu trūkčiojimu. Dažniausiai tai fiziologinis, natūralus reiškinys. Esant emocinei įtampai, atlikus fizinius pratimus, vartojant stimuliuojančius maisto produktus, tokius kaip kofeinas, esantis kavoje ir koloje, žiūrint televizorių tamsoje, ši padėtis gali padidėti. Tai nenurodo problemos, kai ji atsiranda retkarčiais, bet jei taip nutinka dažnai, gali prireikti šią situaciją ištirti. Visų pirma, būtina nustatyti priežastį. Kofeino kiekio mažinimas arba sumažinimas ir stresinių situacijų vengimas dažnai išsprendžia šią problemą. Atspariais atvejais gali būti taikomas gydymas vaistais.
Taip pat yra būklė, vadinama miego mioklonija, kuri dažniausiai perduodama genetiškai. Šie asmenys kartais patiria reguliarius raumenų šuolius visą naktį, dažniausiai kojose. Jo dažnis didėja su amžiumi. Tai nėra kokios nors konkrečios ligos požymis. Tai sukelia negalėjimą visiškai išsimiegoti dėl šuolių naktį ir gali pabloginti gyvenimo kokybę.
Psichologines miego šuolių priežastis galime išvardyti kaip gyvenimą streso sąlygomis, prastą miegą, mažiau nei reikia miegą, fizinį pervargimą, depresiją. Nereikia ieškoti psichologinės problemos po kiekvienu miego šuoliu, tačiau jei šuoliai pradėjo kartotis dažnai, būtinai būtina ištirti priežastį. Ne kiekvienas šuolis yra depresijos pranašas, tačiau depresijos kamuojamiems žmonėms galima pastebėti miego šuolių padidėjimą.
Nors labai, labai retai, dažni miego šuoliai gali būti epilepsijos simptomas. Jei nėra psichologinių sąlygų ir nėra situacijų, galinčių sukelti mano minėtą šuolį, o šuolių vis tiek yra, tai gali tekti vertinti nepilnamečių miokloninės epilepsijos požiūriu.
