Žmonės su narciziniu asmenybės sutrikimu yra tie, kurie neabejingi kitų mintims ir norams. Žmonės, kurie yra pasipūtę, nejautrūs tam, ką kiti patiria ir gyvena, ir nuolat nori iškelti save į pirmą planą, vadinami narcizais. Šie žmonės neįstoja į kitų vietą, nesupranta kitų.
Kokie yra narcisistinio asmenybės sutrikimo diagnostikos požymiai?
Nors narciziški žmonės atrodo užsiėmę savimi, jie linkę jaustis nevertingi. Jie negali susilaukti kitų kritikos. Jie mėgsta naudoti kitus savo norams ir tikslams. Nepasotinami galios ir meilės, jie laiko save nepakartojamais. Jie negali užjausti nieko. Jie tikisi iš kitų pritarimo ir dėmesio. Kai jų lūkesčiai nepasiteisina, susvyruoja jų savivertė, jie patiria nuoskaudą ir depresiją. Jie menkina visus, kurie nerodo jiems susidomėjimo ar pagarbos.
Šį asmenybės sutrikimą sunku diagnozuoti, nes jis pastebimas esant asocialiems, ribiniams ir histrioniniams asmenybės sutrikimams. Šiems žmonėms senstant jų grožis ir jėgos prarandama, jiems sunku. Jie pyksta susidūrę su negatyvumu ir jaučia keršto jausmą. Jie tampa abejingi savo gyvenimo kritikai. Jie mano, kad kritika yra bevertė.
Kaip sužinoti, ar žmogus yra narcizas?
Narcisistinio sutrikimo diagnozė gali būti nustatyta, jei tenkinami penki ar daugiau iš šių kriterijų.
-Žmonės, kurie naudojasi kitais savo naudai
Žmonės, kurie nenori suprasti kitų žmonių jausmų, nesugeba užjausti
-Žmonės, kurie pavydi kitiems arba mano, kad kiti jiems pavydi
– Save teisūs ir arogantiški žmonės
Žmonės, kurie mano, kad yra labai svarbūs
Tie, kurie nuolat mąsto apie neribotą grožį, intelektą, galią ar tobulą meilę
-Žmonės, kurie visada nori būti mylimi
– Žmonės, kurie mano, kad yra unikalūs
-Žmonės, kurie mano, kad yra palankūs ir mano, kad turi teisę
Koks yra narcisistinio asmenybės sutrikimo gydymas?
Gauti psichoterapinę pagalbą yra gėda narcizams; nes jie patys yra puikūs žmonės ir nedaro klaidų. Atvykę gydytis jie ateina prašyti paramos, kad atgautų didžiulį pasitikėjimą savimi, kad vėl galėtų daryti įtaką kitiems ir skleisti savo egocentrišką požiūrį. Taip pat nori, kad gydytojai, į kuriuos kreipiasi, juos girtų, vertintų ir lepintų. Jei taip nėra, jie gali palikti gydymą. Todėl svarbu, kad pacientas, žinomas kaip narcizas, pradiniame etape tam tikru lygiu pateisintų savo lūkesčius, kad galėtų prisijungti prie terapijos.
Psichoterapijoje pagrindinis tikslas turėtų būti pakeisti paciento požiūrį į kitus, ugdyti empatiją ir parodyti šiuos įgūdžius po gydymo proceso.
