Veidrodinė liga: dismorfofobija

Kūno dismorfinis sutrikimas, taip pat žinomas kaip dismorfofobija, yra sunkus psichikos sutrikimas, paplitęs visame pasaulyje. Jie tiki, kad yra bjaurūs, nors iš tikrųjų atrodo normaliai. Žmonės, turintys šį sutrikimą, gali nustoti dirbti ir bendrauti, likti namuose ir net svarstyti apie savižudybę.

Specialistas klinikinis psichologas ir hipnoterapeutas Mehmetas Başkakas pateikė svarbios informacijos apie dismorfofobiją, kuri populiariai vadinama „veidrodine liga“:

KAIP BJUSAS, DEFORMUOTAS, ŠLYKUS MOSTRAS...

„Dismorfofobiškas žmogus yra apsėstas bet kokio organo formos ir išvaizdos, nemėgsta savęs, mano, kad tai negražu. Nors visi sako, kad tai normalu, jai nepatogu, vis tiek mano, kad yra negraži. Jis nepatenkintas savo išvaizda, net jei eina pas estetiką ir turi dešimt operacijų. Tarp kasdienių reikalų, pokalbių metu, sėdint prie stalo, skaitant; Tiesą sakant, visur ir bet kuriuo paros metu bjaurumo baime tikrai nepatenkintas žmogus.

Jei yra nedidelis fizinis sutrikimas, žmogaus nerimas pasiekia kraštutines proporcijas. Šis nerimas sukelia kliniškai reikšmingą distresą ar disfunkciją socialinėje, profesinėje ar kitose svarbiose srityse.

Dismorfofobiški žmonės neteisingai supranta, kaip atrodo, net kai suvokiamas regėjimo netobulumas yra minimalus arba nėra išvaizdos trūkumų. Jie gali matyti save kaip bjaurius ar deformuotus, ar net kaip baisų pabaisą. Nerimas dažnai sutelkiamas į veidą ar galvą. Išvaizdos nerimą sunku suvaldyti arba jam atsispirti. Tai pavagia vidutiniškai 3–8 valandas per dieną iš asmens gyvenimo. Šis nerimas dažnai siejamas su atstūmimo baime ir žema savigarba, gėdos jausmu, bevertiškumu ir nemalonumu.

Be to, daugelis pacientų suvokia, kad kiti juos laiko negražiais, žiūrėdami į jų kaltę, kalbėdami apie tai ar pasijuokdami.

TAI TRUNKA KELIAS VALANDAS PER DIENĄ

Daugumai pacientų pasikartoja kompulsinis elgesys. Įprastas elgesys yra veidrodžio tikrinimas, lyginimas su kitais, per didelis tvarkymas (makiažas, šukuosena), maskavimas (kepurė, drabužiai ar makiažas), dažnas drabužių keitimas, nusiraminimo ieškojimas, odos lupimasis ir dietos laikymasis. Toks elgesys trunka keletą valandų per dieną ir yra sunkiai kontroliuojamas.

Pavyzdžiui, jis gali nuolat ieškoti, sakydamas, kad jam reikia numesti pusę dydžio, nors jis yra visiškai lieknas. Gali prireikti valandų, kol jis palygins savo nosies formą su kitų. Jis gali maišytis su smakru...

PRADEDA ANKSTYVOJE paauglystėje

Dismorfofobija taip pat gali pasireikšti vaikystėje, tačiau dismorfofobija dažnai gali pasireikšti ankstyvoje paauglystėje kartu su brendimo problemomis. Paauglystėje tai yra periodiškas bruožas, kuris labai dažnas, kai žmonės per daug susirūpinę savo išvaizda, spuogą, nosį ar kitą fizinį elementą laiko negražiu ir per daug juo rūpinasi.

Tačiau tiems, kurie turi didelių problemų būti mylimiems, globojamiems ir priimtiems, taip pat tiems, kurie turi problemų su savigarba ir pasitikėjimu, ši problema gali būti siejama su fiziniu elementu, net ir po paauglystės fizinio defekto suvokimas gali tapti nuolatinis ir tai gali tapti manija.

Atkreipti dėmesį į šią situaciją paauglystėje ir nustačius, kad šiuo laikotarpiu problema iš tikrųjų yra psichologinė, o ne fizinė, gali užkirsti kelią žmogui suaugęs sirgti dismorfofobija.

PRIEŠ ESTETIKĄ EITI PAS GYDYTOJO

Šiuolaikiniame pasaulyje, kur estetinė chirurgija tampa vis dažnesnė, o estetinės operacijos vis labiau priimamos kaip įprastos, dismorfofobiją gali būti sunku diagnozuoti, nes atrodo, kad daugelis pacientų kreipiasi į estetiką vien dėl sklandesnės išvaizdos. Jie nesiryžta pranešti apie savo simptomus, bijodami, kad jų nerimas bus nepagrįstas. Tačiau net jei estetikos gydytojai atlieka tinkamiausią operaciją, jie niekada nesidžiaugia ir toliau skundžiasi, todėl dažniausiai siunčiami pas psichiatrą/psichologą.

• Ar nuolat galvojate apie fizinę būklę, kuri jums nepatogi, lyginate save su kitais ir tampate nelaimingi?

• Ar mintis, kad tavęs nemėgsta ir kad atrodai negražiai, virto pasikartojančiomis mintimis?

• Ar manote, kad visi mato ir atkreipia dėmesį į jūsų organą, kuris jums atrodo negražus, o dėl to atrodo labai negražus?

• Ar visada esate linkęs slėpti savo išvaizdą ar kūno dalį, ar visada vengiate bendrauti, kad žmonės tai pamatytų?

• Ar šis susirūpinimas jūsų išvaizda turi įtakos jūsų gyvenimui? Jei taip: ar tai reikšmingai paveikė jūsų socialinį gyvenimą, mokymąsi, darbą ar kitus jūsų gyvenimo aspektus?

Jei kaip nors nerimaujate dėl savo išvaizdos ir jūsų protas nuolatos susirūpinęs šiuo rūpesčiu ir jūs jau seniai jaučiate šiuos rūpesčius; tiems, kurių charakteristikos yra panašios į šias sąlygas, prieš estetiką reikia psichikos sveikatos specialisto, nes problema yra psichologinė. Net jei geriausia estetinė intervencija į organą, kurį reikia taisyti, problema gali išlikti.

AR YRA GYDYMAS?

Dismorfofobiški asmenys gali turėti mažai draugų arba jų visai neturėti ir vengti santykių bei kitokios socialinės sąveikos. Jie patiria neįprastai didelį stresą, o jų gyvenimo kokybė yra labai žema.

Daugelis pacientų taip pat turi akademinės, profesinės karjeros ar vaidmenų sutrikimų. Asmuo, atitinkantis kelis iš aukščiau išvardytų kriterijų, turi pripažinti, kad prieš tapdamas estetiku jam reikia psichologo.

Dauguma dismorfofobijos pacientų reikalauja chirurginio gydymo. Kai kurie iš nevilties patekę gali net pabandyti atlikti savo operaciją (pavyzdžiui, pabandyti pakelti veidą segtuku).

Nekvalifikuoti žmonės gali kreiptis į vadinamuosius estetikus po laiptais. Kai kurie pacientai, nepatenkinti savo gydymu, gali patirti didelių psichologinių problemų, iki savižudybės rizikos, arba gali parodyti smurtą prieš gydytoją.

Priklausomai nuo asmens patiriamos problemos psichologinio fono, gydymas gali užtrukti ilgai arba trumpai. Priklausomai nuo eksperto patvirtinimo, vaistų terapija ir ją lydinčios psichoterapijos gali suteikti ramybės tam tikrą laiką.

Kognityvinė elgesio terapija ir kartu teikiama hipnoterapijos pagalba tokiems pacientams gali suteikti rimtos naudos. Būtina, kad prieš estetinę intervenciją gydymo procesas vyktų psichologiniu pagrindu, o gydant psichologinę galimybę pasveikti visada yra didelė.

Naujausios žinutės

$config[zx-auto] not found$config[zx-overlay] not found