Medicinos parko Bahçelievler ligoninės intensyviosios terapijos koordinatorius dr. Kadir Dogruer; ir toliau atsakinėja į mūsų klausimus apie intensyvią priežiūrą.
Ar gilios komos pacientas girdi, kas sakoma?
Mintis, kad žmogus, ištiktas gilios komos, nieko nepastebi, nėra tiesa. Kažkas, ištiktas gilios komos, tikrai daug ką jaučia. Neturėtume jų akivaizdoje kalbėti blogų dalykų. Turime suteikti paramą, kad pažadintume juos. Turime su jais dalytis grožiu, įspūdžiais, viltimis ir lūkesčiais.
Ar susiduriate su situacijomis, kai šeima nenori paciento?
Jei nemyli paciento, jei jo bijai: „Kaip aš juo pasirūpinsiu? Jei sakote, labai sunku išgyti ar kokybiškai atsigauti. Kadangi pacientas negrįš, jis liks įsižeidęs. Kartais jie nenori paciento, nes jis senas. Buvau net šokiruota, bet net pamačiau, kad vienas iš tėvų nenorėjo savo dukters, nes ji buvo „problemiška“. Būti šių dramų viduryje – didžiulė našta.
Taip pat kai kurie giminaičiai dejuoja savo stacionare, tarsi jie būtų mirę lankymo valandomis.
Čia atsiranda kultūros paveldas. Mūsų tradicinė kultūra jau yra linkusi į tai ir mūsų išsilavinimas trūksta. Todėl, kai nerandame būdo išreikšti savo reakcijų, verkiame, šaukiame ir dejuojame.
Taigi pacientas taip pat įsižeis ir pagalvos: „Aš turiu eiti, kad jie atsipalaiduotų“.
„Vilties nereikia duoti be reikalo“
Reanimacijos gydytojai paprastai vengia aiškiai kalbėti su savo artimaisiais. Nes mes nedarome matematinio darbo. Tai, ką mes dabar sakome, netrukus gali pasikeisti. Mums labiau patinka apvalus pokalbis. Intensyviosios terapijos pacientas yra pacientas, kurio gyvybei gresia pavojus. Jei su mirtimi kovojančio paciento artimiesiems sakyčiau: „Jūsų ligonis labai gerai, jo gyvybei pavojus negresia“, suteikčiau nerealią viltį, kuri etiniu požiūriu yra labai neteisinga.
„PRIVALO LAIKYTI LANKYMO VALANDŲ“
Tam tikromis dienomis ir valandomis tenka vežti ligonių artimuosius į reanimacijos skyrius. Mano širdyje jie gali pasilikti su jais daug ilgiau. Tačiau tam reikia daug darbuotojų darbo. Kiekvienas įėjimas ir išėjimas užima daug laiko.
Tokiu atveju turi pasirodyti kitas būrys. Kaip ir psichologai, psichoterapeutai, socialiniai komunikatoriai. Kadangi tai nelabai įmanoma, pacientų kontaktas su lankytojais yra ribotas.
„INFEKCIJOS KOŠMARAS“
Intensyviosios terapijos infekcija – dažna mūsų šalies ir viso pasaulio problema. Šiuo metu tai yra viena iš problemų, su kuria intensyviosios terapijos gydytojai kovoja labiausiai. Dabartinė paciento būklė intensyviosios terapijos skyriuje slopina imuninę sistemą. Intensyviosios terapijos skyriai yra aplinka, kurioje gali išsivystyti visų rūšių infekcijos. Šioje aplinkoje užkrėstos infekcijos yra sunkios ir net mirtinos. Juos taip pat labai sunku gydyti.
„Jei ANTIBIOTIKŲ NAUDOJIMAS NEBUDA MŪSŲ DARBO SUNKU“
Sąmoningi antibiotikų vartotojai intensyviosios terapijos metu susiduria su daugiau infekcijų. Kadangi infekcijos dabar atpažįsta daugumą antibiotikų, jos yra apmokytos prieš juos. Mūsų ginklų mažiau. Todėl būkite atsargūs vartodami antibiotikus.
