Kineziterapijos ir reabilitacijos specialistas prof. Dr. Gulcinas Gulsenas; „Parkinsono liga atsiranda dėl smegenų dopaminą sintezuojančios juodosios medžiagos srities ląstelių pažeidimo. Dopaminas yra viena iš pagrindinių medžiagų, užtikrinančių ryšį tarp mūsų smegenų neuronų, atsakingų už mūsų kūno judesius. Pažeidus juodosios medžiagos ląsteles, sutrinka dopamino sintezė ir išsiskyrimas. Tokia situacija pasireiškia tokiais klinikiniais simptomais kaip judesių sulėtėjimas, ypač ramybės būsenoje atsirandantis drebulys, judesių lėtumas ir raumenų sustingimas. Ši smegenų liga, kurią sukelia dopamino trūkumas, vadinama Parkinsono liga. Liga dažniausiai pastebima po 40 metų, o vyrų sergamumas yra šiek tiek didesnis nei moterų. Žmonės, kurių šeima sirgo Parkinsono liga, dažniau serga šia liga.
Parkinsono liga yra lėtinis ir progresuojantis judėjimo sutrikimas, o tai reiškia, kad simptomai laikui bėgant progresuoja. Progresuojant dopamino trūkumui, progresuoja ir Parkinsono liga, dėl kurios žmogus negali kontroliuoti savo judesių.
Simptomai skiriasi kiekvienam asmeniui. Pagrindiniai motoriniai Parkinsono ligos simptomai yra šie:
Rankų, rankų, kojų, smakro ir veido drebulys
bradikinezija arba judesių sulėtėjimas
Kojų ir liemens standumas arba standumas
Laikysenos nestabilumas arba disbalansas
Kartais ryškus tremoras atsiranda tik vienoje rankoje. Tremorą ramybės būsenoje dažniausiai lydi judėjimo lėtumas. Nors pradžia paprastai pastebima vienoje galūnėje, klinikiniai požymiai bėgant metams gali būti matomi kitoje kūno pusėje. Vėlgi, bėgant metams, pacientams, kurių veido mimikos judesiai sumažėjo ir veido išraiška yra nuobodu, gali atsirasti miego sutrikimų.
Nors ramybės būsenos drebulys yra labiausiai paplitęs simptomas, nėra taisyklės, kad jis būtų pastebėtas visiems Parkinsono liga sergantiems pacientams. Neįmanoma iš anksto numatyti, kad Parkinsono liga, kuri yra progresuojanti liga, greitai progresuos ir kitose. Simptomų sunkumas kiekvienam pacientui yra skirtingas. Dažni simptomai yra:
Suplakti: Drebulys ar drebulys dažniausiai prasideda galūnėje, dažniausiai rankoje ar pirštuose. Parkinsono ligai būdinga tai, kad ranka dreba net ramybėje.
Judesių sulėtėjimas (bradikinezija): Laikui bėgant, Parkinsono liga gali apsunkinti paprastas užduotis ir atimti daug laiko, todėl jūsų judėjimas gali būti lėtas ir ribotas. Einant jūsų žingsniai gali sutrumpėti arba jums gali būti sunku lipti laiptais.
Raumenų sukietėjimas: Raumenų sustingimas gali atsirasti bet kurioje jūsų kūno vietoje. Raumenų standumas gali apriboti jūsų judesių diapazoną ir sukelti skausmą.
Laikysenos ir pusiausvyros problemos: Dėl Parkinsono ligos gali pablogėti laikysena arba atsirasti pusiausvyros sutrikimų.
Automatinis judesio praradimas: Sergant Parkinsono liga, jūsų gebėjimas atlikti nesąmoningus judesius, pvz., siūbuoti, šypsotis ar mojuoti rankomis einant, gali susilpnėti.
Kalbos pokyčiai: Dėl Parkinsono ligos galite patirti kalbos sutrikimų. Kalbėdami galite kalbėti lėtai arba greitai arba daryti pauzę dvejodami.
Teksto pakeitimai: Rašyti gali būti sunku, o rašymas gali pasirodyti mažas.
Kokie yra Parkinsono ligos padariniai?
Mąstymo sunkumai: Galite patirti pažinimo problemų (demenciją) ir mąstymo sunkumų, kurie dažnai atsiranda vėlesnėse Parkinsono ligos stadijose.
Depresija ir emociniai pokyčiai: Žmonės, sergantys Parkinsono liga, gali patirti depresiją. Gydant depresiją Parkinsono liga sergantiems žmonėms gali būti lengviau įveikti kitus savo iššūkius.
Taip pat galite patirti kitų emocinių problemų, tokių kaip baimė, nerimas ar motyvacijos praradimas.
Rijimo problemos: Jūsų būklei progresuojant gali būti sunku nuryti. Kadangi rijimas sulėtėja, seilės gali kauptis burnoje ir sukelti seilę.
Miego sutrikimai ir miego sutrikimai: Parkinsono liga sergantiems žmonėms dažnai sunku užmigti, pavyzdžiui, dažnai prabunda naktį arba užmiega dieną.
Šlapimo pūslės problemos: Parkinsono liga gali sukelti šlapimo pūslės problemų, pvz., nesugebėjimą kontroliuoti šlapinimosi ar šlapinimosi sunkumų.
Vidurių užkietėjimas: Parkinsono liga sukelia vidurių užkietėjimą, nes lėtina virškinimo sistemos veiklą.
Kaip diagnozuojama Parkinsono liga?
Specifinio testo Parkinsono ligai diagnozuoti nėra. Specialistas neurologas diagnozuoja Parkinsono ligą, remdamasis jūsų ligos istorija, klinikiniais duomenimis ir fizine apžiūra. Vaizdo testai, tokie kaip MRT, smegenų ultragarsas, SPECT ir PET skenavimas, taip pat gali atmesti kitus sutrikimus.
gali padėti. Vaizdo testai nėra ypač naudingi diagnozuojant Parkinsono ligą.
Kaip tai gydoma?
Pagrindinis tikslas gydant Parkinsono ligą – suteikti pacientui galimybę tapti aktyviam, savarankiškam ir galinčiam pačiam dirbti savo darbą. Šiandien nėra aiškaus gydymo. Tačiau juo siekiama kontroliuoti simptomus ribotu vartojamų vaistų skaičiumi (jie arba suteikia trūkstamo dopamino, turi į dopaminą panašų poveikį, arba padidina dopamino vartojimą, užkertant kelią jo skilimui smegenyse). Protingos mankštos praktika, pusiausvyros pratimai ir gyvenimo būdo pokyčiai gali būti naudingi. Kalbos ir kalbos terapeutai taip pat gali būti naudingi pacientams, turintiems kalbos sutrikimų. Romatem fizinės terapijos ir reabilitacijos centruose Parkinsono liga sergantiems pacientams teikiamos įvairios paslaugos, tokios kaip išmaniosios mankštos praktika ir pusiausvyros pratimai.
Chirurginis gydymas paprastai nėra pirmasis pasirinkimas. Tačiau ją galima taikyti, jei ligos ištaisyti nepavyksta, simptomai nepadeda nepaisant vaistų vartojimo ir reabilitacijos. Nors pacientams, kuriems yra vienašalių simptomų, dažniausiai pirmenybė teikiama deginimo metodui, pacientams, kuriems yra dvišalis pažeidimas, gali būti teikiama pirmenybė smegenų stimuliatoriaus implantacijai.
prof. Dr. Gulcinas Gulsenas
