„Pasiutligė yra rimta liga, kurios mirtingumas yra 100 procentų, jei nesiimama atsargumo priemonių“, – sakė dr. Durdu sakė: „Mes kasmet susiduriame su apie 50 tūkstančių mirčių nuo pasiutligės Azijos ir Afrikos šalyse. Mūsų šalis yra endeminė šalis pasiutligės požiūriu.
2014 metais paskelbtame pasiutligės lauko vadove Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad kasmet vidutiniškai įvyksta 1–2 mirtys nuo pasiutligės. Vėl tose pačiose gairėse teigiama, kad pasiutligės profilaktikai kasmet paskiepijama ir/ar pasiutligės serumu vidutiniškai 180 tūkst.
„Tik 10 žmonių pasaulyje išgyveno nuo pasiutligės“
Teigdama, kad pradėjus taikyti pagrindines apsaugos priemones, įkandus ar įtartinus kontaktus žmonės turėtų kreiptis į medikus, dr. Durdu sakė: „Tais atvejais, kai gydytojas mano, kad tai tinkama, turėtų būti taikomi apsauginiai metodai, tokie kaip vakcinos ir pasiutligės serumas. Išsivysčius ligai specifinio gydymo nėra, tačiau taikomas tam tikras palaikomasis gydymas.
Akivaizdu, kad tai tik atitolina mirtį. Medicinos literatūroje teigiama, kad tik 10 žmonių pasaulyje išgyveno šią ligą, nors ir sirgo pasiutlige. „Nors išgyvenęs žmogus serga, pasiutligė yra viena iš mirtiniausių ligų“, – sakė jis.
Kaip sužinoti, ar gyvūnas serga pasiutlige?
Pažymėjęs, kad pasiutęs gyvūnas pasižymėjo agresyviais bruožais, dr. Durdu sakė: „Pasiutęs gyvūnas negali gerti vandens, nors yra ištroškęs, ir net vanduo sukelia agresyvų gyvūno elgesį. Agresyviu gyvūnų, ypač valkataujančių šunų, elgesiu nesusiduriame, nebent gyvūną provokuojame. Todėl, jei jis elgiasi agresyviai, yra tikimybė, kad jis serga pasiutlige.
92% žmonių pasiutligės atvejų sukelia šunys. Po to seka tokie gyvūnai kaip katės, šikšnosparniai ir kiti vilkai, lapės ir žebenkštis. „Nėra įrodymų, kad pasiutligė būtų perduodama nuo graužikų ir šaltakraujų gyvūnų, tokių kaip pelės, voverės ir triušiai“, – sakė jis.
„Mokslas nepasitvirtino gydant pasiutligę“
Teigdamas, kad nuo tada, kai 1885 m. Louis Pasteur pritaikė pirmąją pasiutligės vakciną, pasiutligės srityje didelių pokyčių nebuvo, dr. Durdu sakė: „Šiandien turime patikimesnių vakcinų, be to, pasiutligės serumas, kuriame yra paruoštų antikūnų, skiriamas kaip profilaktika. Tačiau nėra specifinio gydymo metodo, kuris apsaugotų nuo paciento mirties virusui patekus į nervų sistemą. Čia pagrindinė strategija yra skiepyti ir, jei reikia, pasiutligės serumą pasiskiepyti įtariamiems pasiutligės kontaktams.
Dėl šios priežasties benamių ir nevakcinuotų kačių ir šunų sužalojimas, gyvūno seilių sąlytis su gleivine ar atvira žaizda ant odos, kurie bet kokiu būdu kelia pasiutligės pavojų, yra absoliučiai būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją specialistą ir imtis apsaugos priemonių.
Nuplaukite žaizdą dideliu kiekiu muilo ir vandens
Pabrėždamas, kad tokiais atvejais žaizdą būtina nuplauti dideliu kiekiu vandens ir muilo, dr. Jis tęsė savo žodžius taip;
„Nuo pasiutligės apsaugo net žaizdos plovimas vandeniu, nors ir ne tiek, kiek vien vakcina. Net ir esant didelėms žaizdoms, reikia tepti suslėgtą vandenį. Iš žaizdos būtina pašalinti svetimkūnius ir seiles dideliu kiekiu muiluoto vandens. Po to vietą būtina dezinfekuoti alkoholiu arba betadinu, jei toks yra.
Kadangi ligai išsivysčius gydyti nėra galimybių, karantino zona, kuri bus saugoma esant pasiutligei diagnozuotam gyvūnui ir/ar žmogui, laikoma kiek platesnė. Šie pacientai taip pat turėtų būti įvertinti stabligės profilaktikos ir antibiotikų terapijos požiūriu. Įtarus pasiutligės įkandimą, žaizdos negalima siūti 4 dienas, išskyrus išskirtines aplinkybes.
