Nors gripas ir peršalimas yra skirtingos ligos, jie dažnai painiojami. Svarbiausias skirtumas tarp peršalimo ir gripo yra tas, kad aukšta temperatūra ir bendros būklės sutrikimai nepasireiškia esant santykinai lengvam peršalimui, tuo tarpu sergant gripu gali būti pridėta aukšta temperatūra, bendros būklės sutrikimas ir antrinės bakterinės infekcijos. Peršalimas, kuris prasideda nosies užgulimu, sloga, deginimo pojūčiu gerklėje ir kosuliu, taikant palaikomąjį gydymą paprastai palengvėja per kelias dienas. Uždavėme klausimus apie tai, kaip atskirti gripą nuo peršalimo ir gydymo galimybes. Op. Dr. Jalcinas Varnalis atsakė.
Kas yra gripas?
Gripas yra infekcinė liga, kurią sukelia virusas, vadinamas gripu, kuri prasideda tokiais simptomais kaip 39°C ir aukštesnė karščiavimas, stiprūs raumenų ir sąnarių skausmai, silpnumas, nuovargis, šaltkrėtis, galvos skausmas ir sausas kosulys. Taip pat į lentelę galima įtraukti tokius simptomus kaip gerklės skausmas, sloga, čiaudulys, sloga akys ir kraujosruvos. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas. Nors simptomai išnyksta maždaug per savaitę, negalavimas gali tęstis dar 2 savaites.
Kaip žinoti, ar jis serga gripu ar peršalimu?
Žinomos vietinės epidemijos metu gripą lengva diagnozuoti pagal atsiradusius simptomus.
Gripo simptomai:
• Staiga prasidedantis karščiavimas arba šaltkrėtis;
• Kosulys,
• raumenų skausmai,
• galvos skausmas,
• Gerklės skausmas,
• Nosies užgulimas / sloga,
• Nuovargis/silpnumas ir negalavimas
Dažni peršalimo simptomai:
• Nosies užgulimas / sloga,
• Pilnumo jausmas ir skausmas gerklėje
• Sausas kosulys
• Silpnumas
Kaip perduodamas gripas?
Gripas yra labai užkrečiama liga, perduodama virusų kupinais vandens lašeliais, plintančiais kosint ar čiaudint. Į organizmą patekusios viruso dalelės sparčiai dauginasi nusėddamos apatiniuose ir viršutiniuose kvėpavimo takuose. Inkubacinis laikotarpis yra 1-3 dienos. Šiuo laikotarpiu užsikrėtę žmonės gali nesąmoningai užkrėsti kitus virusu. Simptomai, tokie kaip karščiavimas / šaltkrėtis, galvos skausmas, mialgija, negalavimas ar kosulys, staiga atsiranda praėjus 1–2 dienoms po užsikrėtimo, tuo laikotarpiu, kai viruso replikacija yra sparčiausia. Užsikrėtęs asmuo gali toliau platinti virusą 4-6 dienas po simptomų atsiradimo. Kvėpavimo takuose besidauginantis virusas gali paveikti visą organizmą ir pasiekti vidurinę ausį, griaučių raumenis, širdį, kepenis, kraują ir centrinę nervų sistemą.
Kam gresia pavojus?
Nors sveikiems žmonėms jis trunka vidutiniškai vieną savaitę, jis gali sukelti ligas, kurios gali baigtis mirtimi, nes yra daug sunkesnės, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms, žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies liga, plaučių liga, inkstų liga, diabetas, mažinantis organizmo atsparumą. Šios grupės pacientai vadinami „didelės rizikos asmenimis“.
Kokios yra gripo komplikacijos?
Gripas gali sukelti mirtinų komplikacijų. Tipiškos komplikacijos yra antrinės visų kvėpavimo takų (nosies, sinusų, gerklės, vidurinės ausies ir plaučių) infekcijos. Pneumonija ypač dažnai siejama su gripo infekcija ir yra dažniausia su gripu susijusių mirčių priežastis. Kitos sunkios komplikacijos yra bronchitas, sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, astmos paūmėjimai ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos. Taip pat gali kilti rimtų problemų, turinčių įtakos raumenims, širdžiai ir smegenims.
Ar įmanoma apsisaugoti nuo gripo?
Norint apsisaugoti nuo gripo ir peršalimo ligų, svarbu stiprinti imuninę sistemą. Reguliarus miegas, subalansuota mityba ir vengimas rūkyti yra svarbūs norint išlaikyti stiprią imuninę sistemą. Apsaugai svarbu gerti daug skysčių, vartoti vaisių sultis, kuriose gausu antioksidantų ir mineralų, tokių kaip vitaminas C ir cinkas. Be to, veiksmingi metodai yra vengti kosėti ir čiaudėti, dažnai plauti rankas.Šiandien gripas yra liga, kurios galima išvengti skiepais. Išsivysčiusios šalys dažniausiai įtraukia gripo vakciną į savo programas ir siūlo ją savo piliečiams nemokamai. Mūsų šalyje gripo vakcina nėra įprastai skiepijama, tačiau vakcina ypač rekomenduojama rizikos grupėms.
Ar galima skiepyti vaikus nuo gripo?
Vaikams nuo 6 mėnesių iki 3 metų skiriama pusė vakcinos nuo gripo, o vyresniems nei 3 metų – visa dozė. Pirmą kartą skiriant jaunesniems nei 8 metų vaikams, rekomenduojama sušvirkšti dviem dozėmis su vieno mėnesio pertrauka. Vėlesniais metais pakanka vienos dozės. Vyresniems nei 8 metų vaikams ir suaugusiems rekomenduojama skirti vieną kartą.
Ar gripo vakcina yra saugi?
Gripo vakcina yra inaktyvuota (negyva) vakcina, todėl nėra rizikos susirgti su vakcina susijusiu gripu. Tačiau, kadangi vakcina yra paruošta vištų kiaušiniuose, ji neturėtų būti skiriama tiems, kurie yra alergiški kiaušiniams, tiems, kurie yra alergiški vakcinos sudedamosioms dalims, tiems, kurie serga neurologine liga, vadinama Guillain-Barré sindromu, ir kūdikiams, jaunesniems nei 6 mėnesiai. Sergantiems karščiavimu patariama skiepą atidėti, kol liga išnyks.
Priklausomai nuo vakcinos, gali pasireikšti šalutinis poveikis, pvz., skausmas, paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje, raumenų skausmai, negalavimas ir lengvas karščiavimas.
Rekomenduojama skiepyti visaverčiuose sveikatos centruose arba prižiūrint gydytojui. Gripo vakcina turi būti laikoma šaldytuve nuo +2 iki +8 laipsnių ir niekada neturėtų būti užšaldyta.
Kada reikia skiepytis nuo gripo?
Geriausias laikas skiepytis nuo gripo yra rugsėjo–spalio–lapkričio mėnesiai. Tačiau kadangi protrūkiai gali tęstis iki kovo-balandžio mėn., vakcina gali būti skiepijama sausio-vasario mėnesiais ir vėliau, jei liga nėra užsikrėtusi ir yra vakcina. Pasiskiepijus nuo gripo, reikia mažiausiai 10–14 dienų, kad prasidėtų galutinė apsauga.
Ar kasmet reikėtų skiepytis nuo gripo?
Kadangi gripą sukelia daugybė virusų tipų, labai veiksmingos vakcinos, kurios būtų visiškai apsaugotos, dar nesukurta. Kadangi nuolat kuriami nauji gripo virusai, kiekvienais metais kuriamos vakcinos nuo labiausiai paplitusių virusų tipų. Dėl šios priežasties vakcinos apsauga siekia daugiausiai 80 proc., o perdavus – švelnesnį ligos perdavimą. Dėl to vakciną nuo gripo rekomenduojama atnaujinti kasmet.
Ar galima šią vakciną nemokamai gauti sveikatos įstaigose siekiant didinti visuomenės sąmoningumą, kaip?
Kadangi mūsų šalyje vakcina nuo gripo neįtraukta į skiepų kalendorių, sveikatos įstaigose jos gauti nemokamai nėra galimybės. Rizikos grupes, kurioms rekomenduojama skiepyti, galima išvardinti taip.
1) Tie, kurie kelia gyvybiškai pavojingą gripą ir kuriuos rekomenduojama pasiskiepyti medicininiu požiūriu:
• Vyresni nei 65 metų žmonės
• Diabetikai
• Astma sergantiems pacientams
• Lėtinės plaučių ligos
• Lėtinės širdies ir kraujagyslių sistemos ligoniai
• Žmonės su susilpnėjusia imunine sistema (lėtinėmis kraujo ligomis, vėžiu sergantiems pacientams)
• Žmonės, gyvenantys slaugos namuose, slaugos namuose ir kt.
2) antrinės rizikos grupės: artimai bendraujantys su 1-os rizikos grupės asmenimis ir;
• 50-64 metų amžiaus žmonės
• Tiems, kurie gyvena slaugos namuose ir kitose globos įstaigose ir serga lėtinėmis ligomis
• Sergantiems lėtinėmis plaučių ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, įskaitant astmą
• Sveikatos priežiūros personalas
• Gyvenantiems toje pačioje aplinkoje su minėtomis rizikos grupėmis
• Personalas, dirbantis slaugos namuose, slaugos namuose ir panašiose vietose
3) Specialios grupės:
• Nėščia (nuo 4 mėnesių amžiaus)
• ŽIV infekuoti asmenys
• Dažnai keliaujantys
•Žmonės, norintys apsisaugoti nuo neigiamo medicininio ir ekonominio gripo poveikio (verslininkai, gamybos darbuotojai, sportininkai ir kt.)
