Pyktis, emocinis atsakas į neišsipildžiusius norus, nepageidaujamus rezultatus ir nepateisintus lūkesčius – visiškai normali emocija. Pyktis yra emocinė įtampa, kurią patiria individas, kai jis ar ji jaučia bet kokį nusivylimą, neteisybę ar grėsmę sau. Pykčio, kuris yra visiškai žmogiška ir natūrali emocija, normalumo lygis skiriasi. Pyktis, kuris gali virsti iš paprasto dirglumo ir pykčio būsenos į stiprų pyktį, gali turėti pražūtingų pasekmių, kurių negalėsite ištaisyti vėliau, jei nevaldysite.
Kokiose situacijose pykstame?
-Nerimas
- Liūdesys,
- Vienatvė,
- Pavydas,
- Išskyrimas,
- Susirūpink,
- Neteisybė,
- Nusivylimas,
-Gėda,
-Nebūk žeminamas.
- Nesuprastas.
Pažiūrėkite, kas vyksta mūsų kūne, kai pykstame
Pykčio akimirką išgyvename fiziologinius ir psichologinius pokyčius. Nes pyktis atneša ne tik psichologines, bet ir fiziologines bei biologines reakcijas. Mūsų pulsas pagreitėja, pakyla kraujospūdis, suaktyvėja adrenalino ir noradrenalino hormonai, pakyla kraujospūdis. Galiausiai mūsų smegenys susiduria su „kovok ar bėk“ klausimu. Jei paliksime šį sprendimą savo impulsams ir nesiimsime veiksmų pagal savo protą, turėsime susidoroti su nekontroliuojamu pykčio priepuoliu. Vietoj to, geriausia būtų palikti atsakymą į klausimą mūsų mintyse. Nes pyktis priverčia mus išjungti protą ir sveiką protą. Nuslopinus logiką, valia tampa nenaudinga.
Kodėl mūsų pyktis dar labiau auga?
Žvelgdami į šiuolaikines šiuolaikines visuomenes, matome, kad pyktį suvaldyti darosi vis sunkiau, tačiau valdyti galią lygiai taip pat būtina. Beveik neįmanoma paneigti, kad ši tezė, ypač apie mūsų pačių visuomenę, yra teisinga. Mes evoliucionuojame į vis labiau piktą, įtemptą ir piktą visuomenę. Tie, kurie atsispindi laikraščių trečiojo puslapio naujienose, muštynės, kurias turėjome eisme, tie, kurie sužalojo žmogų, nes žiūrėjo į šoną, tie, kurie užpuolė padavėją dėl to, kad valgis vėlavo, ir daug kitų... Akivaizdu, kad mes esame kapo paveikslo viduryje. Šiuo atveju, ką turime padaryti; yra atskleisti savo kontrolės galią, o ne ieškoti pasiteisinimų supykti. Priešingu atveju šis mūsų sukurtas pyktis sukels ne tik individo, bet ir socialinį pasipiktinimą.
Ar įmanoma suvaldyti pyktį? Kaip suvaldyti pyktį?
Teisingas pykčio išreiškimo būdas vadinamas pykčio valdymu. Siekiama, kad ši emocija nevirstų agresyviu elgesiu ir nekenktų sau bei aplinkai. Nes jei kontrolė yra ne mūsų rankose, o pyktyje, negalima susidurti su jokiu rezultatu, išskyrus destrukciją. Tačiau čia turime praleisti šį punktą; Mūsų tikslas yra sumažinti pyktį, o ne jį sunaikinti. Nes pyktis yra reaktyvus ir suaktyvina. Kad išvengtume situacijų, dėl kurių vėliau gailėsimės, svarbiausia yra optimizuoti savo pyktį ir perduoti jį sveikai.
Ką reikėtų daryti norint valdyti pyktį?
- Pirmas dalykas, kurį turėtumėte padaryti, tai atsipalaiduoti. Norėdami tai padaryti, giliai įkvėpkite iš diafragmos, įsivaizduokite, kad kvėpuojate iš pilvo. Tada pateikite sau pasiūlymų: „Nesvarbu, atsipalaiduok, atsipalaiduok“. Jei nesulaukėte tokios reakcijos, kokios norėjote, pyktį nuraminti padės prisiminimai ir prisiminimai, kurie jus atpalaiduos.
- Gaukite pagalbos iš kognityvinės konfigūracijos. Taigi kontroliuokite mintis savo galvoje. Nes protas gali mus suklaidinti, darydamas įtaką mūsų mintims pykčio metu. Tokiais atvejais mūsų mintys atspindi perdėtą ir iškreiptą įvykių suvokimą, o ne atspindi tikrovę. Turime atpažinti tokias mintis ir pakeisti jas logiškesnėmis.
- Atpažinkite emocijas, kurios skatina jus pykti. Nes žmogus, žinantis, su kuo susiduria, ir žinantis savo jausmus, gali teisingai išreikšti savo jausmus.
– Kai supyksite, iš karto atsisveikinkite žodžiais „niekada, visada“. Nes šiais žodžiais prasidedantys sakiniai leidžia jaustis, kad esi teisus. Tai neprisideda prie problemos sprendimo. Tai neleidžia jums mąstyti sveikai.
