Tyrimų duomenimis, mūsų šalyje 1,5 milijono porų turi problemų susilaukti vaikų. Bahçeci Health Group Fulya IVF centro Ginekologijos specialistė doc. Dr. Ümit Göktolga atsakė.
Kada turėčiau pradėti gydymą IVF?
IVF gydymas; Tai apvaisinimo realizavimas sujungiant iš moters paimtas reprodukcines ląsteles (oocitus) ir laboratorinėje aplinkoje įvairiais būdais paimtas iš vyro reprodukcines ląsteles (spermatozoidus) ir atitinkamo skaičiaus besivystančių embrionų perkėlimas į gimdą. . Natūraliomis sąlygomis šis procesas vyksta moters gimdos vamzdeliuose.
In vitro apvaisinimas – tai gydymo metodas, kuris pradedamas tiesiogiai, netaikant kitų gydymo būdų arba planuojamas pritaikius kitus specifinius gydymo būdus, atlikus bazinius ir išplėstinius nevaisingumo tyrimus. Jei buvo priimtas IVF sprendimas arba buvo pasiekta IVF gydymo stadija, pirmą kartą galima kreiptis bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo moters mėnesinių dienos. Pageidautina, kad šią paraišką poros pateiktų kartu. Pirmojo susitikimo metu suplanuojamas poros istorija, detaliai įvertinami nevaisingumo tyrimai ir ankstesni gydymo būdai. Šiuo planavimu siekiama pašalinti trūkumus (medicininius tyrimus, pareigūnus, dokumentus ir kt.) prieš IVF gydymą, kuris yra sudėtingas ir jautrus metodas, arba dokumentuoti gydymo detales.
Kas gali atlikti IVF?
Nevaisingumas yra nėštumo nebuvimas, nors poros nori vaiko per metus ir nenaudoja kontracepcijos. Apie 15% porų Turkijoje ir visame pasaulyje turi nevaisingumo problemų. IVF gydymas gali būti naudingas visoms poroms, kurios turi nevaisingumo problemų ir negali pastoti taikydamos vakcinaciją ar kitus metodus. Plačiau paaiškinti; Dėl IVF gydymo gali kreiptis visos poros, kurios neišnaudojo kiaušinėlių atsargų, nesulaukė 45 metų amžiaus, gamina spermą ir neturi patologinės būklės, kuri trukdo embrionui implantuotis į gimdą.
Kam negalima taikyti IVF?
Mūsų šalyje visi pagalbinio apvaisinimo būdai, įskaitant apvaisinimą mėgintuvėlyje, pagal atitinkamus reglamentus taikomi tik legaliai susituokusioms poroms. In vitro apvaisinimas gali būti taikomas teisėtai susituokusioms poroms, nusprendusioms atlikti apvaisinimą mėgintuvėlyje, bei neturinčioms medicininės negalios procedūroms su gydymui skirtais vaistais.
Kokios yra sėkmingo IVF gydymo sąlygos?
Nevaisingumo tyrimai turėtų būti atliekami tuo pačiu metu poroms. Pagrindiniai bandymai, atlikti pradiniame etape, yra šie:
a. spermos tyrimas vyrams
b) Kraujo (hormonų) tyrimai moters ovuliacijai ištirti
NS. Testai, skirti ištirti, ar moters vamzdeliai yra atviri, o gimda – normali. Šiuo tikslu dažniausiai daroma gydomoji gimdos rentgeno juosta (Hystero-salpinga-graphy, HSG).
* IVF sėkmės rodiklis vertinamas pagal daugiau nei vieną kriterijų.
-Pirmoji iš jų – tręšimo norma laboratorijoje. Šis rodiklis turėtų būti didesnis nei 80 % centruose, kuriuose yra geros laboratorijos.
-Antras kriterijus – biocheminis nėštumas (teigiamas kraujo nėštumo testas). Ši norma yra apie 50%.
-Trečias kriterijus – nėštumo dažnis, kurį galima vizualizuoti ir sekti ultragarsu. Ši norma yra apie 40 proc.
-Svarbi ir „gyvo vaiko parsivežimo namo“ norma. Ši norma yra apie 30 proc. Pagrindinė vertybė, kuri rūpi pacientams, taip pat turėtų būti paskutinė.
Kiek bandymų galima atlikti gydant IVF?
IVF bandymų skaičius neribojamas. Tačiau jei porai šis metodas bus naudingas, nėštumas bus pasiektas vienu iš pirmųjų trijų bandymų su 95% tikimybe. Vėlesniuose prašymuose porai gali būti suteikta papildoma tik 5% nėštumo tikimybė, neatsižvelgiant į skaičių.
Deja, vėlesnė apvaisinimo in vitro praktika nepadidina pastojimo greičio poroms, kurios, nepaisant trijų bandymų, negali pastoti. Atliekami papildomi taikymai, tokie kaip Preimplantacinė genetinė diagnostika (genetiniai tyrimai prieš embriono perkėlimą), kokultūra (dirbtinės gimdos sukūrimas laboratorinėje aplinkoje), spermos atrankos metodų keitimas. Tačiau nėra pakankamai įrodymų, kad šie metodai žymiai padidina sėkmę.
Kiek laiko reikia gydyti IVF?
Gydymas, kuris pradedamas kiaušidžių stimuliacija pirmosiomis moters menstruacijų dienomis, baigiamas vidutiniškai per tris savaites, todėl embrionas perkeliamas. Šiame procese, kol moteris reguliariai tikrinama ir gydoma, jos vyro reikia tik spermai gauti kiaušinėlių paėmimo dieną.
Ką daryti, jei nepavyksta rasti spermos?
Norint gauti spermą iš vyrų, iš sėklidžių audinio paimami audinių mėginiai biopsijos būdu ir spermatozoidai nuo šių mėginių atskiriami laboratorinėje aplinkoje ir naudojami apvaisinimui in vitro. Ši procedūra vadinama TESE ir yra labai svarbi galimybė šiai vyrų grupei, nes tai vienintelis gydymas, kai nėra spermos.
Kaip fibromos ar polipai veikia IVF gydymą?
IVF gydymas gali turėti neigiamos įtakos, jei yra polipų ir miomų. Du svarbūs fibromų kriterijai; Miomos dydis ir jo ryšys su gimda. Kadangi miomos, viršijančios tam tikrą dydį, gali sukelti komplikacijų galimo nėštumo metu, tuos, kurie spaudžiasi į gimdą, reikia operuoti, nes tai gali užkirsti kelią embrionų atsiradimui arba ankstyvo nėštumo praradimo priežastimi. Jei polipai yra didesni nei tam tikras dydis, prieš gydymą juos reikia pašalinti.
Ar yra skirtumas tarp nėštumo su IVF ir natūralaus nėštumo?
Nėštumo metu, gauto IVF metodu, tam tikrais nėštumo laikotarpiais vartojami tam tikri vaistai. Šis metodas yra priemonė, skirta padidinti pastojimo tikimybę dėl sunkaus ir sudėtingo gydymo, dėl kurio gimsta gyvas. Išskyrus kai kuriuos ypatingus atvejus, pvz., persileidimo ar priešlaikinio gimdymo grėsmę, moterims, kurios pastojo IVF, galima tęsti įprastą gyvenimą.
Ar persileidimo tikimybė normalaus nėštumo metu yra tokia pati kaip apvaisinimo mėgintuvėlyje?
Priklausomai nuo IVF priežasties, kai kurioms moterims padidėja persileidimo galimybė. Tačiau šis padidėjimas yra ne IVF gydymo, o kitų sveikatos būklių, dėl kurių taip pat taikomas IVF gydymas, poveikis. Kalbant apie persileidimų dažnį, nėra reikšmingo skirtumo, palyginti su nėštumu, gautu įprastu būdu, ir nėštumu, gautu apvaisinimo mėgintuvėlyje būdu tik dėl moterų užsikimšusių vamzdelių.
