Nors šie nusiskundimai dažniausiai išnyksta per kelias dienas prasidėjus mėnesinėms, jie gali neigiamai paveikti darbą ir socialinį gyvenimą. Svarbu imtis tam tikrų atsargumo priemonių, kad šis procesas vyktų patogiai. Iš Memorialinės tarnybos ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriaus op. Dr. Hakanas Pekeris papasakojo apie atsargumo priemones, kurių reikia imtis prieš menstruacinio įtampos sindromą.
Tai gali sukelti nerangumą ir verksmo priepuolius.
Priešmenstruacinės įtampos sindromas, nuotaikos pokyčiai (depresija, nerimas), nemiga, įtampa, krūtų jautrumas, kūno pūtimas, nuovargis, karščio bangos, apetito pokyčiai, galvos ir kirkšnies skausmas, kuris prasideda likus 10-15 dienų iki numatomų mėnesinių ir tęsiasi iki pabaigos menstruacijų Tai sindromas, apimantis tokius nusiskundimus kaip maža koncentracija, nerangumas, elgesio pokyčiai, pavyzdžiui, verksmo krizės. Šie nusiskundimai, kurių dažnis yra 75% moterų, gali būti diagnozuojami kaip priešmenstruacinės įtampos sindromas, jei jie pastebimi antroje menstruacijų pusėje ir bent 2 ciklus (menstruacijos).
Saugokitės depresijos, didelio dirglumo ir atminties praradimo!
Kiekviena moteris priešmenstruaciniu laikotarpiu patiria tam tikrų simptomų. Šių simptomų tikslas – informuoti moterį, kad jai prasidės mėnesinės, ir taip užkirsti kelią jos užklupimui nepasiruošusią. Nors šie simptomai yra varginantys, bet pakenčiami mažiau nei pusei moterų, 5% moterų patiria labai sunkius simptomus. Gali būti daug įvairių emocinių būsenų – nuo depresijos iki nerimo iki didelio dirglumo. Kai kurioms moterims gali pasireikšti nežymus atminties praradimas. Kai kurioms moterims pasireiškianti depresija, neramumas ir įtampa vadinama priešmenstruaciniu disforiniu sutrikimu (PMDD).
Reikėtų ieškoti profesionalios pagalbos
Priešmenstruacinės įtampos sindromas pastebimas moterims, kurių kiaušidės veikia reguliariai ir kurios ovuliuoja. Dažniausias amžius yra 20-ies pabaigoje ir 30-ies pradžioje. Šis sindromas nepasireiškia brendimo ir menopauzės metu, kai nėra ovuliacijos. Šiuo metu nėra galiojančio atrankos ir diagnostikos testo, leidžiančio diagnozuoti priešmenstruacinį sindromą. Psichikos, skrandžio, žarnyno, lytinių organų ir šlapimo takų ligos, kurios gali būti susijusios su šiuo sindromu pastebėtais nusiskundimais, turėtų būti pašalintos ištyrus ir gydytojas turėtų įtarti šį sindromą bei sužinoti paciento istoriją ir jį diagnozuoti.
Joga ir reguliarūs pratimai yra svarbūs gydant
Šis sindromas gydomas patarimais ir parama vaistais. Pirmiausia reikia keisti mitybos įpročius. Būtina reguliariai, mažai ir dažnai valgyti subalansuotą mitybą, kurioje gausu liesų angliavandenių. Taip pat naudinga vengti kofeino, alkoholio, rūkymo ir šokolado. Norint įveikti stresą, galima užsiimti joga arba reguliariai mankštintis. Reguliarus pratimas yra veiksmingas gydant, nes padidina serotonino hormoną.
