Daugelis žmonių, kurie nuolat jaučiasi nelaimingi ir prislėgti, nežino, kad gali sirgti distimija! Austrijos Sen Jorj ligoninės specialistas psichologas Sinem Gül Şahin suteikė informacijos apie lengvą ir lėtinę depresiją ir distimiją.
Distimija yra lengva, nuolatinė depresinė nuotaika.
Tai, kad ji pasireiškia ne tik tam tikrais laikotarpiais, o tęsiasi ilgą laiką ir tęsiasi klastingai, o ne su stipriais priepuoliais, yra veiksniai, apsunkinantys šios ligos diagnozę. Dėl šios savybės distimijos simptomai dažnai klaidingai suprantami kaip paties asmens asmenybės bruožai.
Nors didžiąja depresija sergančių asmenų miego, apetito ir svorio pokyčiai nėra ryškūs sergant distimine depresija, tokie simptomai kaip nesimėgavimas gyvenimu, susidomėjimo praradimas, nepakankamumo ir kaltės jausmas, per didelis pyktis, susvetimėjimas nuo žmonių, žema savigarba, beviltiškumas. matosi nesugebėjimas susikaupti darbui..
Be depresijos simptomų vaikams gali pasireikšti irzlumas, kai kurie elgesio sutrikimai ir socialinių įgūdžių sunkumai.
Kad būtų galima teigti, kad asmuo turi distiminį sutrikimą, šie simptomai turi būti pasireiškę 2 metus suaugusiems ir mažiausiai vienerius metus vaikams ir paaugliams. Net jei yra periodų, kai nėra simptomų, jie trunka ne ilgiau kaip 2 mėnesius, depresinis procesas vėl praeina. Tai, kad asmuo per šiuos dvejus metus nesirgo didžiule depresija (sunkios depresijos tipas su labai aiškiais simptomais), yra būtinas kriterijus, leidžiantis teigti, kad šis asmuo turi distimijos sutrikimą. Žmogus gali sirgti didele depresija prieš ir po, bet jei per dvejus metus jam tokia sunki depresija, negalime sakyti, kad žmogus turi distiminį sutrikimą, mes sutelkiame dėmesį į kitą depresijos rūšį. Kadangi, kaip minėjome aukščiau, svarbiausias distimijos skiriamasis bruožas yra tai, kad ji yra lengva, klastinga ir ilgalaikė.
Distimija skirstoma į ankstyvą ir vėlyvą. Jei ji prasidėjo iki 21 metų amžiaus, vadiname ankstyva distimija, o jei ji prasidėjo sulaukus 21 metų, vadiname vėlyvąja distimija. Tyrimai parodė, kad ankstyvos distimijos simptomų sunkumas, polinkis vartoti narkotines medžiagas ir žmogaus gyvenimo sutrikimai yra didesni, nei vėlyvosios. Be to, ankstyvos distimijos šeimos istorijoje taip pat dažniau pasitaiko artimų giminaičių didelės depresijos atvejų.
Matyti, kad tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai yra veiksmingi formuojant distimiją. Kaip minėjome aukščiau, kitų šeimos narių didelė depresija, tėvų piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, asmenybės sutrikimas, asmens patirtos traumos yra veiksmingi veiksniai formuojant distimiją. Nors vaikų distimijos lyties skirtumo nėra, žinoma, kad suaugusiųjų moterų dažnis yra beveik 3 kartus didesnis nei vyrų.
Dėl lengvų ir lėtinių distimijos simptomų žmogus galvoja, kad tai yra jo asmenybės bruožai, ir delsia kreiptis į specialistą.
Nenustačius, kad žmogus serga distimija ir negydomas, liga gali somatizuotis pati. Kitaip tariant, dabar tai gali pasireikšti fiziškai skausmu, išsekimu ar bet kokia vidine liga. Apskritai, distimijos buvimas atskleidžiamas atlikus tyrimus, kai su tokiais skundais žmogus kreipiasi į gydytoją. Arba kai žmogus kreipiasi į specialistą dėl kito psichologinio sutrikimo, sužino, kad iš tikrųjų jam yra distimija. Tai, kad distimija yra sunkiai atpažįstama ir griauna žmogaus gyvenimo kokybę iš vidaus, pavertė ją vienu pavojingiausių sutrikimų.
Distimijos gydymas neturėtų būti vienpusis. Neužtenka tik terapinio palaikymo ar tik vaistų vartojimo, todėl gali be reikalo pailgėti sveikimo laikotarpis arba pasikartoti distimija ateityje. Idealiausias gydymo būdas yra tinkamų vaistų vartojimas prižiūrint psichiatrui ir lygiagrečiai specialisto teikiama terapinė pagalba. Atsigavimo procesui svarbu distiminiu sutrikimu sergančio asmens atkaklumas ir kantrybė gydant bei tinkamas vaistų vartojimas tinkamomis dozėmis.
Gydymo proceso metu gaunama išsami informacija apie asmenį ir jo šeimą, tiriami įvairūs psichologiniai procesai, tokie kaip žmogaus įveikos su problemomis mechanizmų stiprinimas, savivertės atgavimas, įkyrių rūpesčių šalinimas, problemų tarpasmeniniuose santykiuose priežastys.
Siekiame, kad gydymo rezultatu žmogus galėtų įveikti slogią nuotaiką, džiaugtis gyvenimu ir susidurti su gerais ir blogais gyvenimo aspektais, spręsti socialinių santykių problemas, užmegzti kokybiškus santykius su žmonėmis, lengviau susikoncentruoti dalykus, kuriuos jis turi padaryti, ir išsikelti savo gyvenimo tikslus.
