Nėštumo metu patiriamas stresas gali sukelti depresiją po nėštumo, taip pat paskatinti būsimąją motiną iškart po to pradėti vartoti medžiagas. Labai tikėtina, kad stresą nėštumo metu patirianti būsimoji mama po gimimo taip pat turės problemų bendraujant su vaiku. Tyrimų duomenimis, mamos depresija nėštumo metu ir pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais lemia tiek socialinį vaiko vystymąsi, tiek gebėjimą susidoroti su įvykiais bei problemų sprendimo įgūdžius.
Streso simptomai nėštumo metu
psichiniai simptomai
Apatija, įtampa, dirglumas, negalavimas, sąstingis, nuovargis, kuris nepraeina pailsėjus, neramumas, košmarai, pesimizmas, užmaršumas, depresija, menkavertiškumo jausmas, kaltės jausmas, vienišumo jausmas...
fiziniai simptomai
Burnos džiūvimas, širdies plakimas, šaltkrėtis, drebulys, dilgčiojimo pojūtis, galvos skausmai, galvos svaigimas, dažnas šlapinimasis, kūno mieguistumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, miego ir apetito sutrikimai, kalbos sutrikimai, griežimas dantimis ir kalbėjimas miegant, karščio ir šalčio bangos, triukšmas ir padidėjęs jautrumas garsui...
Stresą patiriantis žmogus jaučiasi nelaimingas ir vienišas. Žinojimas, kad vyras, kuris yra žmogus, kuriam ji jaučiasi artimiausia, yra su ja ir bet kokiu atveju ją palaikys, yra didžiausias besilaukiančios mamos pagalbininkas kontroliuojant stresą nėštumo metu. Ypač šis laikotarpis yra vienas iš lūžių santuokoje ir geras sutuoktinių bendravimas bus svarbus įveikiant stresą.
Būdai kovoti su stresu nėštumo metu
Ne visi vaistai gali būti vartojami nėštumo metu. Be kruopštaus gydytojo stebėjimo, šiuo laikotarpiu labai svarbi ir psichiatro pagalba. Nėštumo ir pirmosios motinystės baimių panaikinimas, gera psichikos sveikata ir gydytojo pagalba yra labai svarbūs norint jaustis gerai.
Streso valdymo metodai, tokie kaip kvėpavimo pratimai, atsipalaidavimo metodai, joga, meditacija, sportas ir muzika, gali būti naudingi kovojant su stresu nėštumo metu.
