Be to, teigiama, kad ligą sukelia ir šeimos požiūris į vaiką. Atsiradus šiai ligai įtakos gali turėti tokia aplinka, kaip per didelė tėvų apsauga ir rūpinimasis vaiku, o priešingai – vaiko priežiūros nepaisymas, dėmesio nerodymas. Remiantis neseniai atliktu tyrimu, reikia atsiminti, kad 30% pacientų liga prasideda nuo streso ir gali paūmėti dėl stresinių įvykių.
Yra žmonių, kurie dažnai vadinami kliedesiais arba kliedesiais. Priešingai populiariems įsitikinimams, dauguma jų yra ne tik nerimo turintys žmonės, bet ir psichologinis sutrikimas, vadinamas generalizuotu nerimo sutrikimu (GAD). Kad būtų nustatyta GAD diagnozė, asmuo turi jausti per didelį nerimą, nerimą, „baimę“ ar neramus lūkesčius dėl įvykių ar situacijų, kurios gali įvykti beveik kiekvieną dieną mažiausiai 6 mėnesius. Žmogui sunku suvaldyti savo įtampą ir nerimą. Kad būtų galima nustatyti diagnozę, šią nerimo būseną turi lydėti bent 3 simptomai: neramumas, lengvas nuovargis, sunku susikaupti, griaučių raumenų įtampos jausmas ir miego sutrikimas.
Kad būtų galima kalbėti apie ligą, ši nerimo būsena turi būti per didelė, turi būti lydinčių simptomų ir ši būklė turi turėti didelės įtakos žmogaus gyvenimui. Moterims ši liga pasireiškia 2 kartus dažniau nei vyrams. Nors žinoma, kad tai dažniausiai prasideda vaikystėje ir paauglystėje, tačiau yra tikimybė, kad tai gali pasireikšti sulaukus 20 metų. Yra žinoma, kad jis paūmėja esant stresinėms situacijoms ir rodo lėtinę, svyruojančią eigą.
Žmonės su GAD yra neramūs, dažnai nekantrūs, susijaudinę ir baikštūs. Matyti, kad jie nerimauja net dėl dalykų, kurie daugeliui neatrodo svarbūs, arba negali nustoti galvoti apie neigiamas šių problemų pasekmes. Žmogaus jaučiamo nerimo ir liūdesio intensyvumas, trukmė ir kiekis yra daug didesnis nei šios blogos situacijos poveikis, lyginant su galimybe, kad įvykis, kurio baiminamasi, yra tiesa, ar galimi padariniai. Bet kokiu atveju jie jaučiasi nuolat įtempti ir pasirengę verkti, manydami, kad jiems gali nutikti blogiausias įmanomas įvykis. Štai kodėl šie žmonės nuolat sako: „O, tu per daug kliedi. Užteks, nustok šiek tiek jaudintis, tu perdedi“. Nepaisant visų rūšių reakcijų, jų nerimas tęsiasi ir net problemos, dėl kurių jie nerimauja, laikui bėgant gali pasikeisti, viena gali baigtis ir prasidėti kita.
Šiems asmenims dažnai pasireiškiančių somatinių nusiskundimų pavyzdžiai yra tremoras, trūkčiojimai, drebulys ir raumenų skausmas dėl raumenų įtampos. Be to, šaltos, drėgnos rankos, prakaitavimas, virškinimo trakto sutrikimai, kvėpavimo takų, šlapimo takų ir lytinės sistemos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, balso dirglumas (lengvas dirglumas), neryškus matymas, rankų ir kojų tirpimas, spengimas ausyse. yra somatiniai skundai.
Nors GAD gali pasireikšti kaip savarankiška liga, ji dažnai nustatoma kartu su kitomis ligomis, tokiomis kaip panikos sutrikimas, socialinė fobija, obsesinis kompulsinis sutrikimas, hipochondrija, nervinė anoreksija. Gali būti sunku atskirti nuo įprasto nerimo, patiriamo kasdienių įvykių akivaizdoje.
Nors normalų nerimą galima suvaldyti ir atidėti, sergant GAD žmogus skundžiasi, kad negali suvaldyti savo rūpesčių ir sutrinka jo funkcionalumas. Ligos atveju jį nuo įprasto nerimo gali atskirti daugybė įvykių ir susirūpinimą keliančių sričių.
Žmonės, kurių asmenybės struktūra yra drovus, priklausoma ir nepasitiki savimi, yra labiau linkę į šią ligą. Tyrimai parodė, kad dauguma žmonių, kuriems diagnozuotas GAD, savo socialiniuose santykiuose nori likti antrame plane, yra labai trapūs, drovūs, labai jautrūs kritikai ir greitai pasiduoda. Taip pat manoma, kad ji yra paveldima, remiantis išvada, kad pirmos eilės giminaičių sergamumas šia liga yra 5 kartus didesnis nei normalių giminaičių. Be to, kai kurie tyrimai taip pat teigia, kad šeimos požiūris į vaiką yra veiksmingas. Remiantis šiais šaltiniais, tam tikrą vaidmenį gali turėti aplinka, kurioje tėvai per daug saugo vaiką, o priešingai – vaiko priežiūros nepaisymas ir dėmesio trūkumas. Remiantis neseniai atliktu tyrimu, buvo nustatyta, kad 30% pacientų liga prasidėjo nuo streso. Taip pat reikėtų atsiminti, kad ligą gali paūminti stresiniai įvykiai.
GAD reikia atskirti nuo laikino sulaikymo, nustatyti jo diagnozę ir nedelsiant pradėti gydymo procesą.
Nes:
a) Šių pacientų savižudybės rizika visada yra reikšminga. Tai gali būti susiję su depresijos išsivystymu, taip pat su galinčiomis kilti šeimyninėmis problemomis ir su bejėgiškumo bei bejėgiškumo jausmu.
b) GAD pacientai taip pat dažnai vartoja alkoholį ir narkotikus. Žmonės iš pradžių šias medžiagas vartoja norėdami sumažinti nerimą, tačiau vėliau jos blogiau paveikia ligos eigą.
c) Priklausomai nuo šios ligos, gali pasireikšti ir kitos su stresu susijusios ligos (pvz., gastritas, dirgli gaubtinė žarna, įtampos galvos skausmai).
d) Žmogui apribojus aplinkinius dėl savo rūpesčių, pradeda kilti šeimyninės ir profesinės problemos, dėl kurių žmogus yra atitrauktas iš socialinės aplinkos, gali atsirasti išsiskyrimų, skyrybų, suaugusiųjų ir vaikų konfliktų.
Veiksmingiausias GAD gydymas gali būti pasiektas kartu taikant terapinį ir farmakologinį gydymą. Kartu su medikamentiniu gydymu ne trumpiau kaip 1 metus turėtų būti taikoma psichoterapija, orientuota į žmogaus lūkesčių ir mąstymo būdo keitimą. Psichoterapijos procese siekiama parodyti pacientams mąstymo būdus ir mąstymo sistemos struktūrinius sutrikimus. Be mąstymo sistemos pertvarkos, bandant ją išspręsti realiomis gyvenimo sąlygomis, taip pat naudojami pažyminiai namų darbai, kvėpavimo lavinimo ir raumenų atpalaidavimo technikos.
