Įgaliojimas pirmiausia turėtų būti naudojamas darbdavio naudai. Darbai turi būti atliekami pagal advokato valią, advokatas yra saistomas jo valios ir nurodymų. Jeigu advokatas nevykdys šios pareigos, be to, pasinaudos įgaliojimu savo nenaudai ir savo ar kieno nors kito naudai, bus piktnaudžiaujama įgaliojimo sutartimi.
Įgaliojimo sutartys dėl bet kokios rūšies ar grupės teisinių veiksmų ar sandorių atlikimo vadinamos bendrosiomis įgaliojimo sutartimis. Darbams, kurių su bendruoju įgaliojimu nematyti, reikalinga speciali pavedimo sutartis. Pareikšti ieškinį, sudaryti taikos sutartį, sudaryti arbitražinę sutartį, pasiūlytos priesaikos atsisakyti, priimti, atleisti, priimti ar atmesti, paimti užsakytą daiktą, panaikinti įkeitimą, atlikti valiutą, dovanoti ir ypač perleisti nekilnojamąjį turtą arba įpareigoti ją, pavyzdžiui, hipoteka Tai yra specialūs įgaliojimai ir tik tada, kai nurodyta įgaliojime, su jais susijusius veiksmus gali atlikti įgaliotinis.
Iš esmės svarbiausias specialus įgaliojimas, kuris yra mūsų straipsnio objektas, yra advokato nekilnojamojo turto perleidimas tretiesiems asmenims pagal įgaliojimą ir kaip jis turėtų elgtis tai darydamas, o jei advokatas to nedaro. Naudodamasis šiuo specialiu įgaliojimu vykdyti advokato valią ir nurodymą ir nesirūpina jo interesais, gali kilti žala yra būtina.Tai yra pasekmės, kurios liečia advokatą ar advokatą ir trečiuosius asmenis.
Advokatas privalo vykdyti advokato nurodymus. Nurodymas yra vienašalis advokato valios pareiškimas dėl darbų atlikimo po įgaliojimo sutarties sudarymo. Nurodymu nustatomos įgaliojimo sutarties ribos, kurios sutarties pobūdis ir apimtis arba advokato atliktini darbai nustatomi. Nurodėme, kad advokatas privalo vykdyti aiškius advokato nurodymus. Tačiau advokatas turi ginti advokato teises ir ištikimai bei rūpestingai vykdyti savo pareigas. Kai advokatas yra įgaliotas parduoti nekilnojamąjį daiktą, jis negali parduoti nekilnojamojo daikto mažesne nei jo tikroji vertė. Net jei įgaliojimas suteikia jam "įgaliojimą parduoti bet kokia kaina ir kam jis nori", jis turi veikti savo kliento naudai dėl savo lojalumo pareigos ir negalima manyti, kad jis parduos nekilnojamasis tokiu būdu, kuris gali pakenkti jo klientui jo paties sąskaita.
„Įgaliojimo suteikimas parduoti nekilnojamąjį daiktą bet kokia kaina“ nereiškia, kad pardavimas leidžiamas žemiau tikrosios versijos vertės. Jeigu advokatas, nors jam tokie įgaliojimai buvo suteikti įgaliojime, perleidžia nekilnojamąjį daiktą šiam piktybiniam trečiajam asmeniui, sudarydamas tokią sutartį su trečiuoju asmeniu, su kuriuo jis yra, ir bendradarbiaudamas, siekdamas pakenkti advokatui. , tada sandoris neįpareigoja įgaliojimą duodančio asmens ir atstovo. Dovanotojas gali prašyti nutraukti sutartį netaikant senaties ar priverstinio išieškojimo termino ir atitinkamai panaikinti nuosavybės teisę, įregistruotą 3 d. asmuo ir registracija savo vardu, su ieškiniu „Akto panaikinimas-registravimas dėl piktnaudžiavimo įgaliojimu“.
Nagrinėjamu atveju viena iš prielaidų, atskleisiančių 3-iojo asmens nesąžiningumą, yra ta, kad trečiasis asmuo, sudaręs sandorį su advokatu, žino, kad advokatas piktnaudžiavo savo įgaliojimu arba gali žinoti, kada. jis parodo rūpestingumą, kurio tikimasi iš jo. Pavyzdžiui, trečiasis asmuo, sudarantis sutartį su advokatu įsigyti labai vertingą nekilnojamąjį turtą už kainą, gerokai mažesnę už jo vertę, nors žino tikrąją vertę, yra laikomas piktybišku.
Tiesą sakant, viena iš prielaidų, su kuriomis praktikoje dažnai susiduriama šiuo klausimu iškeltuose ieškiniuose ir kuri rodo trečiojo asmens nesąžiningumą, yra ta, kad advokato pardavimas trečiajam asmeniui buvo atliktas 1 arba 2 dienos po įgaliojimo datos ir pan., o kita, kad buvo sumokėta už nekilnojamąjį turtą.. Galima teigti, jog teigiama, kad pardavimo kaina buvo sumokėta ranka ir aiškus banko kvitas, rodantis, kad ši kaina buvo sumokėta negali 3-asis asmuo, perdavęs nekilnojamąjį daiktą iš advokato, paprastai yra advokato giminaitis arba artimas senas draugas, ir paaiškėja, kad jie vienas kitą pažinojo daug anksčiau.
Visi šie atvejai rodo, kad advokatas ir 3-asis asmuo, perduodantis nekilnojamąjį daiktą, veikia bendradarbiaudami su akto savininko interesais, siekdami pakenkti advokatui, ir šiuo atveju sandoris advokato nesaisto. Dėl šios priežasties advokatas gali pareikšti ieškinį tiek advokatui, tiek piktavališkam trečiajam asmeniui dėl sutarties nutraukimo, nuosavybės teisės akto panaikinimo ir įregistravimo savo vardu arba gali pateikti ieškinį tik dėl žalos atlyginimo. Pateiktame ieškinyje galima pateikti laipsnišką reikalavimą. Panaikinus ir įregistravus nuosavybės teisės aktą, galima reikalauti atlyginti tikrąją nekilnojamojo daikto vertę.
Dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais nuosavybės dokumentų panaikinimo registravimo bylos gali būti iškeltos bet kuriuo metu, nes nėra senaties ar termino. Tačiau čia svarbiausia atsižvelgti į tai, kad nekilnojamasis daiktas akte ne kartą keitė savininkus iki ieškinio pareiškimo, o geranoriški 3 asmenys ginasi, kad nekilnojamąjį daiktą įsigijo pasitikėdami žemės registro 2014 m. sąžiningai ir sumokėjus realią pardavimo kainą. Šiuo atveju 3-iojo asmens gera valia yra ginama teismo, nors prašymas panaikinti nuosavybės teisės aktą ir jį įregistruoti advokato vardu atmetamas, jeigu buvęs savininkas prašė advokato ir 3-asis asmuo, padarė jam žalą bendradarbiaudamas su juo atlyginti žalą, nekilnojamojo turto vertę sprendžiama atlyginti iš advokato.
Jeigu nagrinėjant nuosavybės teisės akto panaikinimo registravimo bylą, kilusią dėl piktnaudžiavimo įgaliojimu, paaiškėja, kad advokatas piktnaudžiavo įgaliojimu ir ši situacija yra žinoma trečiajam asmeniui, teismas sprendžia panaikinti nuosavybės dokumento registraciją piktavališko trečiojo asmens vardu ir įregistruoti buvusio maquis advokato vardu.
Advokatas Ebru Sahinas
