Interviu: Serpil Dokurel
Histeroskopija yra žinoma kaip operacinės procedūros, atliekamos taikant bendrąją nejautrą. Tačiau daugelis žmonių nežino apie histeroskopiją. Pastaruoju metu dažnai kyla tokių klausimų, kaip kas yra histeroskopija, kaip atliekama histeroskopija, kada daroma histeroskopija.
Dėl šių priežasčių pateikiame atsakymus į visus nežinomus klausimus apie histeroskopiją. Ginekologijos ir akušerijos specialistė dr. Murat Doğan atsakė už jus:
1 - Kas yra histeroskopija?
Histeroskopija – tai gimdos vidaus ir į gimdą atsidarančių vamzdelių dalies tyrimas kartu su optine kamera. Tai procedūra, naudinga atliekant diagnostines ir net chirurgines procedūras.
2- Kaip atliekama histeroskopija?
Histeroskopija atliekama specialiais instrumentais patekus į gimdą gimdos kaklelio kanalu makšties keliu. Histeroskopijos metu vaizdai žiūrimi monitoriuje. Vamzdinis instrumentas, susidedantis iš kameros arba objektyvo sistemos, įkištas į gimdą, vadinamas histeroskopu. Histeroskopija gali būti atliekama taikant vietinę nejautrą tyrimo aplinkoje arba taikant bendrąją ar spinalinę nejautrą operacinės aplinkoje.
Prieš atliekant histeroskopiją, kartais pacientei duodama vaistų, kad atidarytų gimdos kaklelį, per burną arba suleidžiama į makštį. Kad gimdos kaklelis pakankamai atsivertų, kad galėtų praeiti histeroskopas, kartais gali tekti jį padidinti plonomis ilgomis lazdelėmis, vadinamomis bugiais. Tada histeroskopas per makštį ir gimdos kaklelį nukreipiamas į gimdą ir stebimas monitoriuje atsispindintis vaizdas. Tuo tarpu į gimdą įvedamas skystis, kad būtų galima išplėsti gimdą ir ją stebėti. Jei reikia, operacija atliekama pjovimo ar deginimo įrankiais histoskopo gale. Yra dviejų tipų histeroskopijos metodai: diagnostinė (diagnostinė) histeroskopija (biuro histeroskopija) ir chirurginė (operacinė) histeroskopija.
3- Ar galima pastoti po histeroskopijos?
Histeroskopija yra itin svarbus nevaisingumo vertinimo metodas. Erdvę užimantys pakitimai ar sąaugos gimdoje gali būti nevaisingumo priežastimi, nemaža jų dalis gali būti gydoma histeroskopija. Prieš atliekant IVF gydymą, svarbu histeroskopija patvirtinti, kad gimdos ertmė yra normali, ypač moterims, kurios neturi gimdos plėvelės. Histeroskopijos svarba dar didesnė, ypač poroms, kurioms anksčiau buvo nesėkmingi bandymai. Kai kurių tyrimų metu gimdos ertmės anomalijos buvo pastebėtos 50 % histeroskopijos metu pacientams, kuriems anksčiau buvo nesėkmingi 2 ar daugiau IVF. Svarbiausi iš jų yra endometritas, polipai, sąaugos ir pertvaros, kurios nesidriekia per giliai (intrauterinis šydas). Gydant šias anomalijas, vėlesnių IVF taikymo atvejų nėštumo dažnis gali padidėti iki normalaus lygio.
4- Kada atliekama histeroskopija?
Histeroskopija dažniausiai atliekama per 1 savaitę po menstruacijų pabaigos, šiuo laikotarpiu histeroskopijai labiausiai tinka gimdos vaizdas.
5- Į ką reikėtų atsižvelgti po histeroskopijos?
Po histeroskopijos; Esant gausiam kraujavimui iš makšties, stipriam pilvo skausmui, karščiuojant, nemalonaus kvapo ir gausių išskyrų iš makšties atveju reikia kreiptis į gydytoją. Normalu, kad per kelias dienas po histeroskopijos jauti makšties išskyras ir mėšlungį. Tam galima naudoti paprastus nuskausminamuosius.Lytinių santykių reikėtų vengti kelias dienas arba ilgiausiai nutraukti iki kitų menstruacijų.
6- Kokios ligos gydomos histeroskopija?
Histeroskopija yra svarbi diagnostikos priemonė tiriant nevaisingumo priežastis, pasikartojančius persileidimus, tiriant nenormalaus menstruacinio kraujavimo priežastis, nustatant ir gydant intrauterines patologijas.
1- Polipai ar fibromos, sukeliančios gausų kraujavimą
2- Įgimtos gimdos anomalijos (pertvara, dviragis, lankas, hipoplazija)
3- Sukibimas gimdoje (Ashermano sindromas)
4- Galima diagnozuoti ankstyvos stadijos gimdos gleivinės (endometriumo) vėžį. Biopsija gali būti paimta iš įtartinos vietos tiesiogiai stebint.
5- Spiralės, kurios nematyti ar nepatekti į gimdą, pašalinimas
6- Pasikartojančių persileidimų tyrimas
7-Pasikartojančio IVF nesėkmės tyrimas
8- Norint patvirtinti radinį, gali būti atlikta nenormali histerosalpingografija (HSG) arba ultragarsas.
7. Kokia yra histeroskopijos rizika?
1. Histeroskopijos procedūros metu duodamas skystis gimdai išplėsti, priklausomai nuo to, ar procedūra atliekama diagnostikos ar chirurginiais tikslais, ar naudojamas instrumentas, kuriam reikalinga elektros srovė, pavyzdžiui, kautery.
Jei šio skysčio skiriama per daug, organizmo absorbuojamas skystis gali sukelti natrio kiekio kraujyje sumažėjimą, vadinamą hiponatremija, arba padidinti kraujo tūrį. Dėl to pacientui gali atsirasti skysčių susilaikymas plaučiuose, širdies nepakankamumas ar ritmo sutrikimai, smegenų edema. Dėl šios priežasties procedūros nereikėtų ilginti, skaičiuoti išgeriamo skysčio kiekį ir gerai sekti paciento širdies ir plaučių funkcijas.
2. Gimdos perforacija
3. Infekcija
4. Žarnyno ir šlapimo takų pažeidimai: jie gali būti pažeisti dėl gimdos perforacijos arba gali būti matomi dėl šilumos poveikio chirurginių procedūrų metu, naudojant elektros srovę gimdoje, nors gimda nėra perforuota.
5. Pacientams, kuriems vietoj skysčio gimdai plėsti duodama anglies dioksido, šios dujos gali patekti į veną ir sukelti plaučių pažeidimą bei širdies nepakankamumą.
8- Kokie yra histeroskopijos pranašumai?
Histeroskopijos procedūrai kūno pjūvis nedaromas. Tą pačią dieną pacientas gali būti išrašytas ir vykti namo.
9- Kam atliekama histeroskopija?
Rekomenduojama kai kuriuose nevaisingumo gydymo etapuose, tiriant pasikartojančių persileidimų priežastis, tiriant nenormalaus kraujavimo iš mėnesinių priežastis.
10- Kokiais atvejais taikoma diagnostinė histeroskopija?
Histeroskopija atliekama diagnozuojant tokias patologijas kaip mioma, polipai, sąaugos, pertvara (užuolaida) gimdoje (gimdoje).
Ginekologijos ir akušerijos specialistė dr. Muratas Doganas
