Riešutas yra viena iš greičiausiai augančių medžių rūšių. Jis auginamas daugelyje vietovių. Jis taip pat turi savybių.
Riešutmedžio savybės
Tai greitai auganti medžių veislė, užauganti iki 25 ir 40 metrų aukščio. Ji apima didelį plotą. Jis gali apimti nuo 300 iki 500 m2 plotą. Riešutmedžio forma yra plataus vainiko forma. Jį galima peržiūrėti 3 skirtingais būdais. Tai stačios, pusiau stačios ir karūnuotos formos. Riešutmedžių šaknys yra krūvos šaknys. dėl šios priežasties kapiliarinė šaknis yra gausi. Jo šaknys gali būti 3 ar 5 metrų gylio link gylio.
Išsišakojimas ant riešutmedžio kamienų yra 1–2 metrus virš dirvos paviršiaus. Kamieno apimtis dažniausiai išsivysto iki 5–6 metrų. Riešutmedžių spalva amplitudės amžiuje yra sidabrinė. Jo paviršius gana lygus. Medžiui senstant, jo spalvos tamsėja, o ant lygaus paviršiaus susidaro įtrūkimai.
Riešutmedžių lapai susideda iš lapelių. Lapelių struktūra ir forma yra platūs ir elipsės formos. Lapų galiukai smailūs. Jų dydis svyruoja nuo 6 iki 12 cm. Lapų spalva yra žalia.
Kaip auginti riešutmedį?
Mūsų šalis yra labai išsivysčiusi šalis vynuogynų ar sodo auginimo, vartojimo ir prekybos požiūriu. Mūsų šalyje auginama daug vaisių ir daržovių. Vienas iš jų yra riešutmedis. Mūsų šalyje yra tinkama ekologija riešutmedžių auginimui. Graikinių riešutų auginimas pasaulyje užima trečią vietą po Amerikos ir Kinijos.
Vieno medžio derlius auginant graikinius riešutmedžius mūsų šalyje yra nuo 33 iki 37 kg. Sodui paskyrus graikinių riešutų sodinukus, derlius padidėja 50 procentų.
Graikinius riešutus galima suskirstyti į dvi rūšis: skiepytas ir neskiepytas. Neskiepyti graikiniai riešutai vadinami laukiniais graikiniais riešutais. Laukiniai graikiniai riešutai vaisius pradeda duoti nuo 7 iki 10 metų, o skiepyti – nuo 4 metų. Mūsų šalyje yra ekologinė aplinka ir klimatas graikiniams riešutams auginti.
