Dantų griežimas ir griežimas dėl kramtomųjų raumenų veiklos dieną ar tik naktį moksliškai apibrėžiamas kaip bruksizmas. Nuolatinis dantų kontaktas, atsirandantis dėl kramtymo raumenų susitraukimo, vadinamas „dantų griežimu“, o ritmiškas kramtymo proceso tęsimas, nepaimant jokios medžiagos burnos aplinkoje, vadinamas „dantų griežimu“. Gydytojas ortodontas ir odontologas daktaras Hakanas Dönmezas teigė, kad bruksizmas pastebimas 8-10% visuomenės ir 8-38% vaikų, ir šia prasme ankstyva diagnostika ir gydymas yra labai svarbūs.
Bruksizmo gydymas; Dönmezas pabrėžė, kad tai turėtų daryti odontologai, kurie yra žandikaulio sąnarių ligų ir galvos bei kaklo skausmo ekspertai. Teigiama, kad žmonių, sergančių smilkininio apatinio žandikaulio sąnario liga, bruksizmo dažnis yra nuo 26% iki 66%.
Bruksizmą sukeliantys veiksniai;
1) Morfologiniai veiksniai
Veido žandikaulių srities anatominiai sutrikimai, netinkamai išdėstyti dantys, nesuderinami dantys priešingame žandikaulyje ir neteisingas dantų gydymas
2) Psichosocialiniai veiksniai
Nerimas, stresas ar įtampa, slopinamas pyktis ar dirglumas, agresyvus ar hiperaktyvus asmenybės tipas
3) Neurologiniai veiksniai
Dėl smegenų traumų ir kai kurių neurologinių ligų
4) Patofiziologiniai veiksniai
Bruksizmas gali atsirasti dėl įtampos miego metu arba staiga palengvėjus. Bruksizmo dažnis padidėja žmonėms, sergantiems miego apnėjos sindromu ir dėl miego sutrikimo.
5) Centrinės nervų sistemos sutrikimai
Tai Huntingtono arba Parkinsono ligos komplikacija.
6) Šalutinis vaistų poveikis
Sutrikimai dėl traumos gali atsirasti dėl rūkymo ir priklausomybės nuo alkoholio.
7) Sisteminės priežastys
Žarnyno parazitai, mitybos trūkumai, alergijos ir endokrininės ligos gali sukelti bruksizmą.
Bruksizmo gydymas
Pagrindinis veiksnys, lemiantis teisingą gydymo praktiką, yra teisinga diagnozė. Teisingą diagnozę nustato paciento istorija (anamnezė) ir teisinga klinikinių radinių analizė. Tais atvejais, kai reikia papildomos informacijos, pridedami vaizdiniai ir laboratoriniai radiniai, o gydymo planas sudaromas surinkus duomenis.
Šiandien taikomi bruksizmo gydymo metodai yra suskirstyti į 3 pagrindines grupes;
1) Orientuotas į asmenybę
2) Farmakologijos požiūris
3) sąkandžio metodai (sąkandžio balansavimas, ortodontinis gydymas, sąkandžio reabilitacija)
1) Į asmenybę orientuoti gydymo metodai
a) Biofeedback terapija
Siekiama, kad pažeistą, bet savo funkcijų nepraradusią sistemą žmogus galėtų sėkmingiau eksploatuoti. Svarbus pacientų bendradarbiavimas. Tai suteikia supratimą apie funkcijas, kurios paprastai atsiranda netyčia, ir suteikia asmenims galimybę valdyti savo raumenis.
b) Įpročių prevencijos technika
Pacientas mokomas kai kurių pratimų. Sėkmingi pratimų rezultatai priklauso nuo to, ar asmenys dėstomus pratimus tęs ilgai.
c) Psichiatrinis gydymas
Psichiatrinio gydymo metodas turėtų būti svarstomas tik įtarus psichologines priežastis, kurios padidins dantų griežimo problemą, o pacientą reikia nukreipti pas psichiatrą dėl psichologinių priežasčių, o ne dėl bruksizmo gydymo.
d) hipnozė
Aptariamas jo moksliškumas ir būtinumas.
Taip pat gali būti taikomos tokios technikos kaip meditacijos įpročių suvokimas, perteklinių cheminių stimuliatorių (kofeino, nikotino ir kt.) bei miego sutrikimų kontrolė, įpročių keitimas.
2) Farmakologinis gydymas
Yra atvejų, kai raumenų relaksantų vartojimas ir jo rezultatas buvo sėkmingas.
Botulino toksinas (botoksas) taip pat švirkščiamas į raumenis (į raumenis). Tačiau šis metodas radikaliai neišsprendžia problemos ir yra naudojamas paliatyviam raumenų paralyžiaus gydymui.
3) Okliuzinis (kramtomasis paviršius) artėja
a) sąkandžio kompensacijos
Okliuzinis balansavimas apima nuolatinius dantų sąkandžio formos pokyčius, siekiant paskirstyti apkrovas tarp viršutinio ir apatinio danties kontaktų. Tai negrįžtamas gydymo metodas, taikomas siekiant padidinti dantų ir žandikaulių komfortą, sveikatą ir estetiką. Jis turėtų būti taikomas labai atsargiai ir ribotai.
b) Ortodontinis gydymas
Esant netinkamam sąkandžiui, tai sąkandžio korekcija ortodontiniu gydymu.
c) okliuzinių prietaisų taikymas
Jis naudojamas daugiau nei kiti metodai. Okliuziniai aparatai apibrėžiami kaip „judantys dirbtiniai sąkandžio paviršiai“, naudojami smilkininio apatinio žandikaulio sutrikimams gydyti arba dantims apsaugoti nuo dilimo. Buvo pranešta, kad Jungtinėse Valstijose kasmet pagaminama 3,6 mln. „naktinių sargybinių“, kad būtų išvengta bruksizmo padarytos žalos. Okliuziniai aparatai įvairiuose leidiniuose vadinami „plokščia plokštuma“, „raumenis atpalaiduojančiu įtvaru“, „naktine apsauga“ arba „ortodontiniu aparatu“.
Okluzinių prietaisų naudojimo bruksizme tikslai:
i) Siekiant sumažinti žalą, kuri gali atsirasti dėl dilimo (dantų nusidėvėjimo), arba jos išvengti,
ii) kramtomųjų raumenų (laikinio ir kramtomojo) aktyvumo mažinimas,
iii) užtikrinti dvišalės raumenų veiklos simetriją,
iv) Normalizuoti raumenų susitraukimo modelius,
v) Supažindinti pacientus su savo įpročiais,
vi) Sutrumpinti parafunkcinio dantų kontakto trukmę.
Asmenys turi būti informuoti prieš naudojant prietaisą, kad okliuziniai prietaisai nėra skirti bruksizmui gydyti, o sulėtinti arba užkirsti kelią problemų, kurios gali kilti kramtymo sistemoje, progresavimui.
Vaikų bruksizmas dažniausiai yra fiziologinis, tai yra nekenksmingas. Dažnai, jei kai kuriuose dantyse yra ankstyvas kontaktas, kramtymo sistema bando sukurti funkcionalesnę danties struktūrą, ją išgrauždama. Todėl gydymo paprastai nereikia. Vaikams, sergantiems aktyviu bruksizmu, gali būti naudojami okliuziniai prietaisai, pagaminti iš minkštos ir (arba) kietos akrilo medžiagos, kurių dydžiai turi būti gydomi. 3-5 metų amžiaus grupėje atliktame tyrime konstatuota, kad vaikams, kurie nenaudoja intraoralinių aparatų, dantų dilimas ir toliau didėja, o vaikams, kurie naudojasi aparatais, dantų dilimas sustoja. Kadangi vaikams naudojami prietaisai gali turėti įtakos vystymuisi, juos reikia dažnai tikrinti ir pasirūpinti, kad naudojimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis. Po 2-3 mėnesių naudojimo reikia patikrinti, ar aktyvus bruksizmas nesumažėjo, ir prietaiso naudojimą nutraukti. Jei bruksizmas vis dar sukelia problemų vaikams, kurių vystymasis tęsiasi greitai, prietaisą reikia pakeisti ir žandikaulio vystymuisi neleisti sulėtėti ar sustoti.
d) Nusidėvėjimo gydymas
Gydant tuos atvejus, kai nustatyta, kad dantų nusidėvėjimo priežastis buvo aktyvus dilimas, svarbu tiksliai nustatyti, kaip įvyko įvykis. Nedideli sąkandžio pokyčiai gali būti taikomi tais atvejais, kai gali būti apribotos dantims perduodamos apkrovos tose vietose, kur dilimas nėra pažengęs. Gali būti svarstomas fiksuotas restauravimas siekiant išsaugoti dantis pacientams, kurių dilimas yra pažengęs, ypač tais atvejais, kai sumažėja vertikalus matmuo ir dantų jautrumas yra labai nepatogus.
