Laikas išsiaiškinti, ar gydymas buvo sėkmingas

İşbank Culture Publications išleistos knygos „Belaukiant IVF“ autorė Gonca Sensozenžvelgia į psichologinį IVF gydymo procesą moterų, vyrų ir porų akimis. Jame pateikiami patarimai, kaip gyventi šį procesą sveikiau.

11 dienų laukimo laikotarpis baigėsi, kas vyksta šiame etape?

Jei nėštumas įvyko, yra didelė laimė. Pacientas po 10 dienų ateina pas gydytoją ir echoskopu patikrinama, ar nesusidarė maišelis. Jei ne, atrodo, kad įvyko „cheminis nėštumas“ ir pora susiduria su didžiuliu nusivylimu. Jei maišelis matomas, po 10 dienų kūdikio širdies plakimas yra ramybės būsenoje.

Jei plaka širdis, vadinasi, viskas gerai. Jei nėra širdies plakimo, atrodo, kad įvyko persileidimas. Kitaip tariant, nors nėštumas kraujo tyrime matomas dėl IVF gydymo, nereikėtų būti tikras, nematant maišelio ir širdies plakimo. Kadangi šiuo laikotarpiu įvyksta daugiausia netekčių ir persileidimų.

Ar yra kokių nors dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti teikiant naujienas?

Teigiamų rezultatų davimas yra vienas mėgstamiausių IVF komandos darbų. Manau, svarbu, kad žmogus, pranešantis naujienas, būtų aiškus ir natūralus. Neilgindamas ir neapgaudinėdamas, nepagražindamas „bet“. Svarbu patylėti po žinios, o pacientui skirti laiko. Kitaip tariant, pacientui turi būti leista reaguoti ir patirti emocijas. Tuo metu liūdniausia paguoda pacientui yra tokie sakiniai kaip „Neliūdėk“, „Neliūdėk, pabandysi dar kartą“. Žmogus negali vėl pradėti viltis nepatiręs liūdesio. Viltis gali atsirasti tik po nusivylimo jausmo.

Kas atsitinka, kai gydymas nesibaigia taip, kaip norima?

Apima netekties ir gedulo jausmas. Tačiau kadangi mūsų visuomenė nėra įpratusi gedėti dėl fiziškai nesančių netekties, poros netektis nesuvokiama ar net ignoruojama. Paskesni bandymai apvaisinti in vitro po kurio laiko gali sukelti sunkią depresiją, jei nepaisysite kylančių emocijų ir visada sutelksite dėmesį į kitą gydymą.

Tarkime, nėštumas įvyko po metų. Koks tada yra psichologinis procesas?

Tokiu atveju motinai gali būti sunku užmegzti ryšį su embrionu. Mat mama priprato prie netekties ir liūdesio jausmo, kurį nuolat patiria per procedūras, kurios nepavyko taip, kaip norėjosi. Net jei ji dabar laiminga, galimybė vėl netekti kūdikio ją labai nervina. Todėl ji stengiasi emociškai apsisaugoti per daug neįsitraukdama į mintį apie kūdikio gimimą. Kad įvykus persileidimui galėčiau sau pasakyti: „Aš vis tiek neužsikabinau“.

Ar svarbu poroms liūdėti kartu?

Sutuoktiniai mieliau išgyvena savo liūdesį, netektį ir gedulą, nerodydami to kitam. Tačiau jie turi gedėti kartu. Tiesą sakant, tai juos suartina ir padeda išlikti stipresniems. Taigi auksinė taisyklė yra tokia: kai kalbama apie netektį ir gedulą, gyvenkite kaip pora. Tegul moteris gyvena savo gedulo dalimi, o vyras – savo. Jei vyras stovi tvirtai, tai nereiškia, kad moteris bus mažiau nusiminusi. Priešingai, moteris patirs visą liūdesį, kurį patirs.

Kaip poros gali žinoti, kada jos yra pasirengusios visiškai nutraukti gydymą?

Kai jie pradeda jausti nenorą, jie mažiau laikosi gydymo. Jie gali praleisti pas gydytoją, pamiršti išgerti vaistus arba juos išgerti laiku. Adatos, kurios anksčiau neskaudėjo, gali tapti skausmingos. Visa tai yra gydymo nuovargio ir motyvacijos stokos požymiai.

SPRENDIMO ATŠAUKTI EMOCIJOS

* Vaiko, turinčio genetinį ryšį, praradimas, kurį sukėlė sutuoktinis,

* Amžiaus / gimdymo laikotarpio praradimas,

* į vaiką orientuoto gyvenimo būdo praradimas,

* Genetinio tęstinumo, jungiančio praeitį ir ateitį, praradimas,

* Prarandamas jausmas, kad mūsų gyvenimas yra mūsų kontrolė.

Naujausios žinutės

$config[zx-auto] not found$config[zx-overlay] not found