Serpil Dokurel – rožinis granatas Specialus
Kokie yra šalčio alergijos simptomai?
Alergija šalčiui taip pat žinoma kaip šalčio dilgėlinė (šalčio sukelta dilgėlinė). Simptomai, tokie kaip paraudimas, niežulys ir patinimas, ypač pasireiškia odos vietose arba gleivinėse, kurios liečiasi su šalčiu. Žmonėms, kenčiantiems nuo šalčio, labai lengva diagnozuoti pagal tipinius klinikinius radinius, tačiau kartais šalčio dilgėlinę galima supainioti su vandens sukelta dilgėline. Ledo kubo testas naudojamas galutinei diagnozei nustatyti. Ledo kubelis arba 0-4 laipsnių šaltis daiktas liečiamas su oda 4-5 minutes; Diagnozę patvirtina tos odos dalies paraudimas ir patinimas.
Dermatologas prof. Dr. Ozlemas Su Kucukas
Kas sukelia šalčio alergiją?
Jis atsiranda po kontakto su šaltu oru ar šaltu vandeniu arba išgėrus/valgius šaltų gėrimų ir maisto. Ypač jei yra žemesnė nei 4,5 laipsnių temperatūra, atsiranda alergija šalčiui. Taip pat yra pacientų, kurie jautrūs aukštesnei nei ši temperatūrai. Dažniausiai atsiranda ant rankų po sąlyčio su šaltu vandeniu. Jis taip pat gali atsirasti ant veido esant vėjuotam orui, ypač žiemą. Jei šalto kontakto vieta, pavyzdžiui, geriant šaltą vandenį ar ledinį vandenį, valgant ledus, yra burnos gleivinė, gali patinti lūpos, liežuvis, net gerklė ir kvėpavimo takai. Kvėpavimo takų patinimas gali sukelti kvėpavimo sutrikimą. Pavyzdžiui, jei labai didelis odos plotas, pavyzdžiui, plaukiojimas baseine ar šaltas dušas, buvo paveiktas šalčio; Hipotenzija (žemas kraujospūdis) ir anafilaksija (alerginis šokas) atsiranda dėl vazodilatacijos (vazodilatacijos) dėl alergeną sukeliančios medžiagos, vadinamos histaminu, išsiskyrimo. Tai gali sukelti rimtų problemų, iki mirties.
Ar galima gydyti šalčio alergiją?
Nėra galutinio šalčio alergijos gydymo. Antihistamininiai vaistai mažina histamino išsiskyrimą esant šaltai dilgėlinei ir su histaminu susijusiems simptomams. Prieš išeinant į šaltį, rekomenduojama išgerti antihistamininių vaistų. Jei nėra atsako į antihistamininius vaistus, gali būti naudojamas monokloninis anti-Ig E antikūnas (biologinė terapija). Svarbiausia – apsauga nuo šalčio. Svarbu uždengti šalčio paveiktas vietas. Atšalus orams veidą reikia pridengti skarele, ant rankų mūvėti pirštines, o ant kojų – vilnones kojines, aulinukus ar aulinukus. Šalčiui alergiški žmonės neturėtų vartoti šaltų gėrimų ir turėtų vengti sąlyčio su šaltu vandeniu ir oru. Sergantieji šalta dilgėline turėtų vengti vieniems įeiti į baseiną ar šaltą vandenį, o jei tai daroma, rekomenduojama priprasti prie šalčio. Tais atvejais, kai pasireiškia sisteminės reakcijos, šie pacientai gali turėti epinefrino autoinjektorių, kad išvengtų alerginio šoko. Šių atsargumo priemonių laikymasis yra vienas svarbiausių sprendimų siekiant išvengti netikėtų blogų peršalimo dilgėlinės pasekmių. Nors peršalimo dilgėlinė gali būti nesunki, tačiau pasitaiko ir labai sunkių atvejų. Nors kai kurie pacientai pagerėja per kelis mėnesius, kai kurių pacientų problemos gali tęstis metus.
Kokias ligas sukelia alergija šalčiui?
90 procentų pacientų peršalimo dilgėlinės priežastis nežinoma. 10 procentų pacientų priežastis – kraujyje esantys baltymai, vadinami krioglobulinu, kurie nusėda šaltyje. Šie baltymai gali atsirasti po virusinių infekcijų, tokių kaip hepatito virusinė pneumonija, infekcinė mononukleozė, arba sergant reumatinėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas, kolageno audinių ligos ir kai kurios leukemijos bei limfomos ar vėžys. Čia būklė, paveikianti imuninę sistemą, pavyzdžiui, vėžys ar infekcija, sukelia antrinę peršalimo dilgėlinę. Kilus abejonių, šioms pagrindinėms ligoms nustatyti gali prireikti kraujo ar kitų tyrimų. Labiausiai paplitusi forma dažniausiai pasireiškia jauniems žmonėms nuo 15 iki 30 metų ir išlieka kelis mėnesius ar metus. Taip pat yra retų šeiminių formų, turinčių genetinį paveldėjimą. Ši forma vadinama šeimine peršalimo dilgėline. Šios ligos simptomai pasireiškia labai jauname amžiuje ir tęsiasi visą gyvenimą. Jį lydi į gripą panašūs simptomai, tokie kaip karščiavimas, sąnarių skausmas, su skausmingu patinimu, o ne niežuliu.
