Kas yra pasitikėjimas savimi?
Vidinis bruožas, kuris nėra įgimtas, bet pradeda vystytis gimus; pasitikėjimas savimi, kurį galiu apibrėžti kaip savęs nuomonę apie save; Tai būtina norint išlaikyti gerą, laimingą ir subalansuotą gyvenimą. Savęs samprata, apie kurią čia kalbu, yra; tai asmens savistruktūra, jo dvasinis savęs, trumpai tariant, savo būties įvertinimas.
Geras, laimingas, subalansuotas ir vertingas dienas praleisti kiekvieno gyvenime; Jis nori, kad šis gyvenimas nenugyventų veltui. Daugelis žmonių skundžiasi, kad turi gabumų, kad iš tikrųjų turi daug ką pasiekti, tačiau nerimauja dėl nesėkmių ir neturi drąsos. Čia susiduriame su tuo, ką vadiname pasitikėjimu savimi. Nepakankamai savimi pasitikintis žmogus sako, kad jam labiau patinka bandyti, net jei ir bando, išvis nesistengti dėl nerimo, kad nepasiseks. Tai užtikrina, kad jis niekada neatskleis savo talentų.
Kaip įgyti pasitikėjimo savimi?
Nepakankamai savimi pasitikintis žmogus turi sunkumų ne tik darbe, bet ir santykiuose su žmonėmis. Pvz.; Jis negali apsiginti nuo savo viršininkų darbe, nuo tėvų ar vyresniųjų šeimoje, kartais nuo žmonos, artimųjų, draugų socialinėje aplinkoje. Nerimas dėl to, kad bus teisiamas, nesuprastas ar nesuprastas, mintis, kad jis negali išreikšti savęs, trukdo jam išreikšti save tokį, koks jis yra. Tokiu atveju žmogus arba padarys viską labai gerai ir tobulai, kad galėtų parodyti save prieš kitus, todėl iš savęs tikisi aukštų standartų. Arba jis tęsia savo gyvenimą slapstydamasis visiškai neveikiantis. Tačiau jo save niekinančios kalbos tęsiasi.
Nepasitikintis žmogus; Susidūręs su problemomis, jis jaučiasi bejėgis, kai nežino, ką daryti, ir jaučiasi bejėgis bei neveiksnus, nes tiki, kad negali pasisekti ar įveikti. Kai nori užmegzti santykius, jis galvoja, kad kai nori kam nors pasiūlyti, jam nebus atsakyta, nes tiki, kad bus atstumtas, jis nėra mylimas, nevertinamas žmogus. Dažnai nekompetentingas, nepasižymi savimi, nes nėra tas, kuris gali daryti įtaką kitiems. Ir kadangi jis jaučiasi silpnas ir pažeidžiamas, jis neturi drąsos bandyti.
Iki šiol kalbėjome apie tai, kaip jaučiasi nepasitikintys savimi ir ką jis išgyvena, tada pakalbėkime apie tai, ką šie žmonės gali padaryti, kad įgytų pasitikėjimą savimi ir elgtųsi savimi.
Pastebėkite, ką jaučiate, ką galvojate!
Visų pirma, svarbu suvokti, ką žmogus jaučia ir galvoja. Ką jis laiko problemiškiausia? Pvz.; Jis mano, kad iš tikrųjų gali būti talentingesnis verslo gyvenime, kad gali parodyti savo talentus ir padaryti geresnę karjerą, bet mano, kad negali to parodyti, nes negali išreikšti savęs. Čia matome, kad žmogus turi daug neigiamų minčių ir įsitikinimų apie save. Pirmiausia reikia objektyviai įvertinti save, kad atsakymai į klausimus, kas aš esu ir kiek mano sugebėjimų, būtų išanalizuoti realistiškai.
Tą patį galiu pasakyti ir apie pasitikėjimą savimi. Nepasitikėjimo savimi gali ir nebūti, jis taip pat susijęs su jausmu, kad jis yra nepakankamas, nevertas ir nesėkmingas, palyginti su kitais, nes žmogus negali savęs objektyviai įvertinti. Niekas nėra pranašesnis už kitą. Žinoma, visada gali būti kas nors protingesnis, protingesnis, bendresnis, praktiškesnis, labiau orientuotas į sprendimus. Tačiau tai nereiškia, kad kiti yra netinkami.
Kiekvienas yra vertingas savo vidiniu pasauliu, esybe ir yra kitoks nei kiti. Visa tai noriu pasakyti; kiekvienam būtina priimti save tokį, koks jis yra, su savo egzistencija. Tik tada ji pradeda naudoti esamas funkcijas ir taisyti trūkumus, jei tokių yra. Taip žmoguje pradeda formuotis pasitikėjimas savimi.
Žmogus, kurio pasitikėjimas savimi vystosi ir kuris jaučiasi vertingas, įgyja ir gyvenimo džiaugsmą. Nes su savimi taikiantis ir save mylintis žmogus užmegs pozityvesnius santykius su kitais. Tokiu atveju tai prisidės prie to, kad gyvenimas nėra būtinybė ir taps maloniu veiksmu.
