38 metų rožinis Ali Dağ paaiškino, kokią stulbinančią istorinėje vietoje parduodamų maldos karoliukų akmenų naudą žmonių sveikatai ir pasakė: „Mano pagrindinė profesija yra elektronika. Grįžome prie senelio profesijos. Turime daug rūšių rožančių. Populiariausias mūsų rožinis yra gintaro lašas. Šie lašiniai gintaro maldos karoliukai parduodami gramais. Jis dažniausiai naudojamas farmacijos pramonėje. Jis turi priešuždegiminių savybių. Senovėje tie, kuriems skaudėjo galvą ar sirgo struma, jį naudodavo kaip karolius. Turime vėžlio kiautą, kurį vadiname karatta caretta. Ant šio rožinio, pagaminto iš vėžlio kiauto, yra 7500 spygliuotų akmenukų. Brangiausias mūsų parduotuvėje rožinis yra Osmanų laikų gintarinis rožinis. Kai paimi juos į rankas, jausmas, kurį tau suteikia, yra vertas visko. „Rožinis yra tarsi aistra automobiliams“, – sakė Dağ. Kai rožinio ligonis paima šį rožinį į ranką, apima palengvėjimas.
Sumažina girtumą
Nurodydamas, kad Amotis akmuo, dar vadinamas purpuriniu rubinu, senovėje buvo žinomas kaip akmuo, mažinantis girtumą, Dağ sakė: „Turime Amotis akmens rožinį, kurį vadiname purpuriniu rubinu. Senovėje jis buvo žinomas kaip rožinis, mažinantis girtumą. Jų nauda įrodyta moksliškai. Turime rožinį iš tigro akies akmens. Šis rožinis taip pat turi akmenį, kuris turi savybę sumažinti migreninius galvos skausmus.
Valančios bakterijos po ranka
Sakydamas, kad populiariausias rožinis yra kuka, o šis iš rašalo medžio pagamintas rožinis naikina ant rankos esančias bakterijas, Dağ paaiškino rožinio naudą taip: „Kitas labiausiai mėgstamas rožinis yra kuka. Jo žaliava yra laukinis branduolys, pavyzdžiui, kokosas. Tai rožinis, kurį Osmanų laikais naudojo gydytojai. Šio rožinio ypatybė yra ta, kad pirmą kartą paėmus jis yra šviesios spalvos. Naudojant jis tampa tamsiai rudas. Jis naikina bakterijas ant rankos ir prakaitą ant rankos. Osmanų laikais kai kuriose rūmų dalyse be šio rožinio niekas nepriimdavo. Jie tikriausiai turėjo šį rožinį rankose. Šis rožinis yra vienas geidžiamiausių mūsų rožančių. Tai visiškas streso malšintuvas. Tai labai tvirtas rožinis“.
Adilas Dagas, pareiškęs, kad didieji osmanų vizirai ir turtingi Egipto žmonės pastatė rožmedžio sarkofagą, sakė: „Turime rožinį, vadinamą Rožiniu. Tai medis, kurį Osmanų laikais naudojo didieji vizirai. Egiptiečių laikais tai medis, kuriame žuvę turtingieji padarė sarkofagą. Paėmus šį rožinį į delną ir patrynus jis skleidžia labai saldų kvapą. Po tam tikro laiko jis ir pasklinda savo kvapą, ir pradeda skleisti jį naudojančio žmogaus odos kvapą.
Paaiškindamas, kad rožinis, pagamintas iš oud medžio, buvo jo mėgstamiausias ir kad pranašas pasistatė karstą, Adil Dağ pasakė: „Šiuo metu man labiausiai patinka rožinis iš oud medžio. Šis rožinis yra medis, ant kurio pranašas padarė karstą. Mūsų pranašui patiko jo kvapas. Mes turėjome velionį mokytoją Hasaną Gaziantepe. Mano tėvas norėjo, kad kiekvieną kartą eidamas į piligriminę kelionę jaustų tulžies kvapą.
Moterys labiau mėgsta gintarą
Teigdamas, kad moterys mieliau renkasi gintarą kaip karolius, kuris padeda skydliaukei veikti ir apsaugo nuo strumos, Adil Dağ sakė: „Turime gintaro karolius. Moterys tuo labiausiai domisi. Jie vartoja jį nuo gumos ligos. Tai akmuo, padedantis dirbti skydliaukei“, – sakė jis ir pridūrė, kad pušies guma vadinamas piemens dovana yra gintaras. Dağ kalbėjo taip: „To ypatumas yra suakmenėjusi pušies gumos forma, kuri milijonus metų išliko po žeme. Gal senais laikais žinojai. Dovana, kurią jie vadina pušų piemens dovanos guma, yra gintaras. Piemens dovana – stiklinė pieno. Pušies guma taip pat yra gintarinė, tai yra dovana. Tai vienas iš dažniausiai naudojamų rožančių. Kai laikote jį kaire ranka, jis iškrauna elektrą kūne. Tai akmuo, suteikiantis palengvėjimą širdžiai, akims ir smegenims.
Sakydamas: „Rožinis nėra rankoms paspausti naudojama medžiaga“ ir išreikšdamas, kad dhikr reikia giedoti rožiniu, Dağ pasakė: „Gražiosios vardas turi būti gražiai paminėtas“. Adil Dağ sakė: „Kai paimame rožinį į rankas, kai sakome „La ilahe illallah“, kai sakome „Subhanallah“, tai naudinga žmogaus kūnui ir žmogaus dvasiai“, – sakė: „Yra žmonių. kurie paima į rankas rožinį ir papurto. Jie mano, kad kažkas dreba. Vienas iš mūsų velionių mokytojų turėjo posakį; Jis sakydavo: „Gražiosios vardas turi būti minimas kartu su grožiu“. Rožinis yra dhikr instrumentas. Dabar jūs vienas po kito kartojate Visagalio Alacho vardą. Alacho vardai jau gražūs. Geriau gražiausius vardus įamžinti gražiausiais vardais.“
Rožinio meistras Adil Dağ pareiškė, kad pastaruoju metu rožinio nešimas buvo suvokiamas kaip raudonis, ir pasakė: „Dabar, mūsų laikais, jie ima rožinį į rankas; jie purto. Tai netiesa. Asmuo, nešantis rožinį, bent jau kartoja Alacho vardą. Tai ne rožinio nešėjas. Žmogus, turintis rožinį rankoje, turi turėti tam tikrą tikėjimą savo širdyje. Turėjome menininką iš Ankaros. „Sūpuoju savo gyvenimą su Rožiniu.“ Taigi aš šiek tiek prieš tą dainą“, – sakė jis.
Rožinio kultūra Osmanų imperijoje
Teigdamas, kad rožinio kultūra Osmanų valstybėje prasidėjo nuo vaikystės, Adil Dağ sakė: „Osmanų laikais rožinį įteikdavo 8 metų berniukui, kol jam sukako 80 metų. Kitaip tariant, žmogus, kuris sako, kad „rožinis yra rožinio darbas“, tai pasakė, nes nežinojo, arba tai yra sugalvotas dalykas. Rožančių neštis nėra paprastas dalykas. Manau, kad tai visiška dorybė. Tai vyriškas darbas. Kaip moteris turi karolius ir apyrankę, taip yra ir vyro rožinis“.
