Amino rūgštys, kurios vadinamos gyvybės statybiniais blokais, gali būti gaunamos sveikais kiekiais valgant jose esantį maistą. Aminorūgštys yra komponentai, kurie susijungia į baltymus. Kitas mūsų organizmuose natūraliai aptinkamų aminorūgščių pavadinimas yra „gyvybės statybinės medžiagos“. Mūsų organizme aminorūgštys reikalingos fermentų, kai kurių hormonų ir neurotransmiterių gamybai. Tuo pačiu metu aminorūgštys yra naudojamos medžiagų apykaitos procesuose ląstelių viduje visame kūne.
Amino rūgštys į organizmą patenka su valgomu maistu. Organizmui suvirškinus ir suskaidžius suvartotus baltymus, atsiranda aminorūgščių tipai. Amino rūgštys organizme naudojamos maisto virškinimui ir skaidymui, kūno audinių augimui ir regeneracijai, kaip energijos šaltinis ir kitoms organizmo funkcijoms atlikti.
Amino rūgščių tipus galima suskirstyti į tris grupes. Neesminės aminorūgštys natūraliai gaminamos organizme. Jų suvartojimas neturi nieko bendra su mūsų valgomu maistu. Alaninas, asparaginas, asparto rūgštis ir glutamo rūgštis yra vieni iš neesminių aminorūgščių tipų.
Nepakeičiamų aminorūgščių organizmas negali pasigaminti. Todėl juos reikia vartoti kartu su valgomu maistu. Jei maisto, kuriame jų yra, nevartojama, organizmas gali jausti trūkumą. Tarp pagrindinių aminorūgščių tipų yra histidinas, izoleucinas, leucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas. Nepakeičiamų aminorūgščių nereikia vartoti kiekvieno valgio metu. Gyvūninės kilmės maisto produktuose, tokiuose kaip mėsa, pieno produktai, žuvis ir kiaušiniai, yra nepakeičiamų aminorūgščių.
Pupelės ir riešutai yra svarbūs
Jų taip pat galima gauti iš augalinio maisto, pavyzdžiui, sojos, pupelių, riešutų ir grūdų. Daugelį metų buvo diskutuojama, ar vegetariškose dietose yra pakankamai nepakeičiamų aminorūgščių. Daugelis ekspertų teigia, kad vegetarams sunku gauti pakankamai šių medžiagų. Tačiau per dieną gali pakakti 5-6 porcijų nesmulkintų grūdų ir 5 ar daugiau daržovių bei vaisių.
Trečioji aminorūgščių grupė, kurią galima pavadinti pusiau būtinomis, nors jos būtinos ne kasdien, bet svarbios sergant, susižalojus ar patiriant stresą. Tarp šių aminorūgščių yra argininas, cisteinas, glutaminas, tirozinas, glicinas, ornitinas, prolinas, serinas.
Sergant ar susižeidus, organizmas gali nepagaminti pakankamai šių aminorūgščių, todėl jums gali tekti aprūpinti organizmą reikiamu kiekiu dieta ar papildais. Galite pasikalbėti su savo gydytoju, kad išsiaiškintumėte, koks yra saugiausias būdas tai padaryti.
Sveikata dabar
