Kas yra Graves liga? Graves simptomai ir gydymas

Greivso liga yra hipertiroidizmo būklė, kuri atsiranda dėl skydliaukės per didelio darbo. Viena dažniausių hipertiroidizmo priežasčių mūsų šalyje – Greivso liga. Nors liaudyje tai dažnai apibrėžiama kaip „toksiška gūžys“, čia turima omenyje klinikinis vaizdas, atsirandantis dėl sunkaus skydliaukės darbo.

KOKIOS YRA KAPŲ PRIEŽASTYS?

Tai autoimuninė liga. Šią ligą dažniausiai sukelia antikūnai prieš TSH – vieną iš skydliaukės išskiriamų hormonų. Jie padidina skydliaukės hormonų gamybą. Kartais autoimunines skydliaukės ligas, kurios išsivysto per antikūnus, gali pastebėti ne vienas žmogus iš tos pačios šeimos. Sunkus stresas, nelaimingi atsitikimai, ligos ir kai kurie vaistai buvo susiję su Greivso ligos vystymusi.

Tam pačiam pacientui gali kartu egzistuoti autoimuninės ligos. Pavyzdžiui, gali egzistuoti skirtingų organizmo audinių autoimuninės ligos, tokios kaip vitiligo, reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, myasthenia gravis.

KAS YRA SKUNDAI DĖL GRAVES LIGOS?

Greivso liga kartais pasireiškia struma, akių ir odos apraiškomis. Gali atsirasti tokių nusiskundimų kaip širdies plakimas, prakaitavimas, svorio kritimas, ryškus žvilgsnis ir akių padidėjimas. Metant svorį paciento apetitas yra atviras, nepaisant valgymo, jis krenta. Galima pastebėti tokius nusiskundimus kaip karščio netoleravimas, rankų drebulys, plaukų slinkimas, prakaituota ir drėgna oda, viduriavimas, menstruacijų sutrikimai moterims, sumažėjęs lytinis potraukis.

GRAVESO LIGOS POŽYMIAI

Jei ligonio struma yra didelė, ją galima pamatyti plika akimi. Be to, gyvas žvilgsnis į akis ir akies augimas išorėje, jei toks yra, gali būti vertinamas kaip „egzoftalmas“. Oda prakaituota ir drėgna. Rankose gali būti matomas drebulys. Nagų mėsos atsiskyrimas gali būti akivaizdus ant nagų.

KAIP NUSTATOMA GRAVES LIGA?

Sergant Greivso liga, be tyrimo galima atlikti kraujo tyrimus, ultragarsą ir skydliaukės scintigrafiją bei jodo pasisavinimo tyrimą. Paprastai T3, T4 reikšmės yra didelės, o TSH hormono lygis žemas. Be to, galima aptikti daug skydliaukės antikūnų (anti-TPO, anti-Tg, TSH receptorių antikūnų).

Sergant Greivso liga, kraujo tyrimų, rodančių kepenų veiklą (SGOT-SGPT), o kartais ir šarminės fosfatazės fermento kiekis gali būti didelis. Retai gali padidėti kalcio kiekis ir sumažėti cholesterolio kiekis.

Kraujo tyrimais parodžius, kad skydliaukė sunkiai dirba, atliekama skydliaukės echoskopija ir skydliaukės scintigrafija ir/ar radioaktyvaus I-131 pasisavinimo testas, siekiant nustatyti jodo pasisavinimą – žaliava, naudojama skydliaukei dirbant. Šių tyrimų tikslas – diferencinė diagnozė Greivso ligai su liga, vadinama „tiroiditu“, kuri gali sukelti laikiną skydliaukės pervargimą. Abiejų ligų gydymas labai skiriasi vienas nuo kito.

Skydliaukės ultragarsas atliekamas pacientams, nes jis suteikia mums informacijos, parodydamas skydliaukės dydį, mazgų buvimą ir aprūpinimo krauju būklę.

KAPŲ GYDYMAS

Galimi trys skirtingi gydymo metodai.

Gydymas vaistais (antitiroidinis).

Chirurginis gydymas (tiroidektomija)

Radioaktyviojo jodo terapija (atomų terapija)

Paprastai pradedamas gydymas vaistais, o poveikis ir šalutinis poveikis stebimas reguliariais kraujo tyrimais kas 6-8 savaites. Skiriami vaistai skirti sumažinti hormonų gamybą skydliaukėje. Tarp šalutinių vaistų terapijos reiškinių yra odos bėrimas 6-7% atvejų, retai padidėjęs kepenų fermentų kiekis ir agranulocitozė, kurią galime apibrėžti kaip leukocitų sumažėjimą mažiau nei 1% pacientų. Dėl šios priežasties pacientams, gydytiems vaistais, esant gerklės skausmui, karščiavimui ir bėrimui, būtina anksčiau kreiptis į gydytoją.

Po vienerių ar dvejų gydymo metų galima pastebėti „remisiją“, kai liga laikinai palengvėja. Likę normalūs skydliaukės tyrimai vienerius metus be vaistų, apibrėžiami kaip „remisija“. Net jei ji yra remisijos stadijoje, liga visada gali atsinaujinti. Pasikartojant, reikia apsvarstyti chirurginio gydymo ar radioaktyviojo jodo gydymo galimybes.

Chirurginis gydymas taikomas Greivso pacientėms, sergančioms skydliaukės mazgeliais ir įtariamu vėžiu, esant šalutiniam vaistų poveikiui, esant labai dideliems gūžiams ir kai kuriems pacientėms trečią nėštumo laikotarpį, kai reikalingas endokrinologas. Skydliaukės vaistus, priskiriamus „levotiroksinui“, būtina vartoti visą gyvenimą, nes po operacijos skydliaukė vystysis lėtai (hipotirozė) pacientams, kuriems buvo atlikta skydliaukės operacija. Po operacijos gali atsirasti komplikacijų, susijusių su balso stygomis, laikinomis ar nuolatinėmis kalcio problemomis.

Kitas gydymo būdas – gydymas radioaktyviuoju jodu, liaudyje žinomas kaip atominė terapija. Radioaktyviojo jodo dozė, vartojama Graveso pacientams, yra daug mažesnė nei vėžiu sergantiems pacientams, ir paprastai nebūtina izoliuotis kambaryje. Po gydymo jo poveikis vystosi lėtai.

Nėštumo metu sergantys skydliaukės ligomis turi didesnę persileidimo riziką. Narkotikų terapija yra pirmasis pasirinkimas nėščioms moterims ir tiems, kurie serga Greivso liga. Šiuos pacientus reikia atidžiai stebėti. Vaistų dozė turi būti vartojama kuo mažesnė, kad vaikui nekiltų problemų. Gydymas radioaktyviuoju jodu nėštumo metu netaikomas dėl žalos kūdikiui.

Naujausios žinutės

$config[zx-auto] not found$config[zx-overlay] not found