Üsküdaro universitetas taip pat atliks svarbų vaidmenį projekte „Medicininis medis Viduržemio jūros praeityje ir dabartyje“, kurį vykdys trys universitetai iš Turkijos, Prancūzijos ir Maroko. Prof dr. Muhsinas Konukas sakė: „Šis projektas gali atverti kelią „grįžti prie tradicijos“ gydant negyjančias žaizdas ir naikinant mikroorganizmus, turinčius didelį atsparumą antibiotikams, tuo metu, kai atsparumas antibiotikams yra didžiausias ir nėra naujų vaistų. .
Üsküdaro universitetas toliau tęsia savo studijas molekulinės biologijos ir elgesio mokslų srityje tarptautinėse platformose.
Degutas, kuris Anatolijoje buvo naudojamas šimtmečius dėl savo antibakterinių, priešgrybelinių ir žaizdas gydančių savybių, bus tiriamas įgyvendinant Üsküdaro universiteto remiamą projektą.
Üsküdaro universiteto prorektorius prof. Dr. Muhsin Konuk yra projekto vadovas Turkijoje, Asst. doc. Dr. Kaan Yılancıoğlu veiks kaip tyrėjas.
Informaciją apie projektą suteikęs prof. dr. Muhsinas Konukas teigė, kad svarbu dalyvauti projekte, kuris bus vykdomas tiriant degutą, kurį visuomenė šimtmečius naudojo įvairiems tikslams, ir teigė, kad projektas turės svarbių pasekmių mokslo pasauliui.
Jis turi antiseptinių savybių
Prof dr. Konukas sakė: „Tai tamsi sunkioji alyva, gaunama distiliuojant dervą, medieną, anglį, kaulus ir kitas organines medžiagas. Kita vertus, medienos derva yra lipni, klampi, tamsiai rudos spalvos, stipriai kvepianti ir aštriai saldi pusiau skysta medžiaga. Tradiciškai jis gaunamas iš kadagio, pušies ir kedro.
Mūsų žmonės gamina degutą iš šių rūšių, kurios ypač paplitusios Anatolijoje. Dėl antihistamininių, antiseptinių ir antimikrobinių savybių derva tradiciškai naudojama sužeistoms gyvūnų dalims gydyti, atbaidant vabzdžius, roplius, pvz., gyvates, skorpionus ir gyvūnus, pvz., erkes. sakė.
prof. Dr. Muhsin Konuk taip pat paaiškino savo dalyvavimą projekte taip:
„Po to, kai paskelbėme paraiškas, kurias pernai Afjonkarahisare paskelbėme žurnale „Journal of Ethnobiology and Ethnomedicine“, siekdami išgydyti kai kurias žaizdas, kurių šiuolaikinė medicina negalėjo išgydyti, gavome pasiūlymą iš Prancūzijos dirbti šiuo klausimu. Pagal šį pasiūlymą buvo pradėtas rašyti projektas, o projektas, kuris pernai vasarį buvo pristatytas remiančiajai institucijai Prancūzijoje, 2015 m. lapkričio 24 d. buvo pripažintas vertu paramos.
Dervos trijuose regionuose bus tiriamos
Teigdamas, kad projekto metu bus tiriamos trijuose Viduržemio jūros regionuose auginamos dervos, prof. Dr. Svečias taip apibendrino darbus, kuriuos reikia atlikti pagal projektą:
„Sausį prasidėsiančio proceso metu bus nustatyti iš Europos, Šiaurės Afrikos ir Turkijos tiekiamų dervų gavybos būdai, jų naudojimo visuomenėje būdai ir tikslai. Vėliau bus atliekama įvairių medžių ir geografinių vietovių dervų cheminė analizė.
Be to, bus baigti įvairių dervos mėginių, kurie bus gauti iš šių 3 regionų, toksiškumo tyrimai. Toliau bus atliktas bendras įvertinimas.
Žinoma, numatomo žmogaus pasiekimai per amžius bus vertinami su šiandieninėmis technologijomis ir žiniomis. Tuo tarpu siekiama, kad gaunamus duomenis medikai taikytų pagal „vertimo mokslo“ duomenis.
Atrodo, kad procese, kai atsparumas antibiotikams didėja ir naujų vaistų neatsiranda, atsiras dar viena priežastis „grįžti prie tradicijos“ – negyjančių žaizdų gydymas ir mikroorganizmų, turinčių didelį atsparumą antibiotikams, naikinimas.
Projekte kaip partneriai dalyvaus Afyon Kocatepe universitetas iš Turkijos, Marakešo Cadi Ayyad universitetas iš Maroko ir Marselio universitetas (Aix-Marseille) iš Prancūzijos. Projekte bus tiriama šio šimtmečius taikomo tradicinio gydymo metodo molekulinė bazė ir fiziologinės savybės. Svarbi projekto dalis bus vykdoma Üsküdaro universitete.
Projekto metu numatyti trys moksliniai susitikimai. Pirmasis susitikimas vyks Prancūzijoje, antrasis – Maroke, o paskutinis – Üsküdaro universitete. Projekto rezultatais bus dalijamasi su mokslo bendruomene.
